Ar daug yra emigrantų, kurie palikę savo tėvynę dėl geresnio uždarbio grįžta čia su nauja iniciatyva, visuomeniškomis idėjomis? Toks yra Airijoje jau beveik dešimtmetį gyvenantis ir dirbantis kupiškėnas Tomas Navickas. Ankstesniais metais buvęs perspektyvus bėgikas savo uždarbio dalį užsienyje skiria Kupiškio vaikų užimtumui. Jau antrus metus jis mūsų mieste organizuoja sporto varžybas.
Profesionalus bėgikas
Praeitą savaitę Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijoje vyko Kupiškio rajono moksleivių stalo teniso varžybos. Jas organizavo trenerė Adelė Gaškienė ir išeivis iš Kupiškio T. Navickas. Jis vaikus į lauko teniso aikštynus kvietė sportuoti ir praeitą vasarą.
„Kai turiu laisvo laiko, pasvajoju, ką būtų galima padaryti Lietuvoje. Taigi, svajoju ir darau. O laikas parodys, ar mano idėjų kažkam reikia, ar jos rezultatyvios“, – kodėl nusprendė organizuoti tokias varžybas savo mieste, pradėjo pasakoti trisdešimt penkerių Tomas.
Nuo 2004 metų jis gyvena ir dirba Airijoje, aptarnauja viešbučių klientus.
Dėmesingesni sporto mėgėjai šį vyrą pažįsta ne tik kaip eilinį kupiškėną. Anksčiau jis buvo gana perpektyvus bėgikas. 1999 m. laimėjo pirmąją vietą Lietuvos lengvosios atletikos čempionato jaunimo 10 km bėgimo trasoje. Tose pačiose varžybose liko antras 5 km ir trečias – 3 km bėgimo takeliuose.
Sportuoja T. Navickas nuo vaikystės sekdamas savo tėčio Kęstučio pavyzdžiu. Tomo tėtis su savo sūnumis (šeimoje užaugo šeši vaikai) aktyviai dalyvaudavo bėgimo varžybose, maratonuose.
Tomo sportinės galimybės buvo įvertintos tik po 10 klasės. Tuomet jį, kaip slidininką ir bėgiką, pasikvietė Anykščiai ir vaikinas sporto varžybose atstovaudavo šiam miestui.
Slidinėti sekėsi gana sunkiai, nes iki tol kupiškėnas šiai sporto šakai nesitreniravo. Bėgimas buvo jo didžiausias potraukis.
„Tad ir palikau Kupiškį dar lankydamas vidurinę mokyklą. Kai čia grįžtu, suprantu, kodėl mane čia ne tik kad mažai kas pažįsta, bet ir nežino apie mano buvusius pasiekimus“, – sakė Tomas.
Gyvenimo posūkyje – emigracija
Baigęs vidurinius mokslus jaunuolis bandė stoti į tuometinį Kūno kultūros institutą. Bet nepaisant sportinių pasiekimų Tomo mokymosi rezultatai buvo per prasti tokioms studijoms ir jis pasirinko mokslus Panevėžyje. Čia Prekybos ir paslaugų verslo mokykloje įgijo barmeno-padavėjo profesiją. Vėliau dar baigė ir kineziterapijos studijas tuometinėje Panevėžio medicinos mokykloje.
Per tuos metus Aukštaitijos sostinėje T. Navickas neapleido ir savo sportinės karjeros. Jį po savo sparnu priglaudė panevėžietis treneris Arūnas Balčiūnas. Vėliau jaunuolis ir pats talkino savo globėjui organizuojant sporto varžybas. Viską pakeitė 2004 metai, kai Lietuvoje kilo emigracijos banga. Didesnio uždarbio galimybės į Airiją išvijo ir Tomą. Iš pradžių jis apsistojo Mulingaro mieste.
„Airija man buvo emigracijos taškas, kur tikėjausi geresnio uždarbio. Dabar šioje valstybėje jaučiuosi vietinis. Pilietybės dar neturiu ir nežinau, ar jos man reikia, bet čia man patinka. Maži miesteliai, kaip Lietuvoje. Viskas čia paprasta. Ypač žaviuosiu požiūriu į sportą“, – pasakojo T. Navickas.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ