Mūsų kaimynai biržiečiai, rokiškėnai, uteniškiai aplenkė mus – čia svarbiausios miestų centrinės aikštės šiuolaikiškai sutvarkytos, atnaujintos, gražesnės. Gražų Kupos parką, puikiai tvarkomas marias turinčio Kupiškio centrinė Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštė apšepusi, išsiklaipiusi, nusitrynusi, paskutinę rekonstrukciją regėjusi 1985 metais. Ar ne laikas imtis darbų?
Tad praėjusį pirmadienį Savivaldybėje buvo surengtas rajono vadovų ir atsakingų Savivaldybės specialistų pasitarimas dėl aikštės rekonstrukcijos. Postūmis tokioms diskusijoms – būsimas 2014–2020 metų finansinis laikotarpis, kai atsiras galimybės sulaukti aikštės rekonstrukcijos projektui Europos Sąjungos fondų paramos. Ir tai galimybei turi būti tinkamai pasirengta.
Kaip tas pasiruošimas planuojamas, ką Savivaldybė turi nuveikti, ar planuojama tartis su miesto bendruomene, visais kupiškėnais? Ateinantis septynerių metų laikotarpis ne viena diena, visko gali nutikti, vėl užklupti netikėta ūkio ir pinigų krizė ir visi planai gali likti tik gražiais norais.
Savivaldybės Urbanistikos ir ekologijos skyriaus vyriausioji architektė Euchrida Sipavičienė gyvena su svarbiausios Kupiškio aikštės rekonstrukcijos idėja ir teigia įsitikinusi, kad šįkart pavyks.
„Tik atėjusi dirbti į Savivaldybę jau 2008-aisiais buvau užsidegusi mintimi atnaujinti aikštę, pradėjusi rengti rekonstrukcijos projektą, bet nepavyko, negavome finansavimo, užklupo ūkio krizė. Jau bent aštuonerius metus mes apie tai mąstome, planuojame, diskutuojame. Gyvybiškai pribrendęs aikštės atnaujinimo poreikis, manau, dėl to niekas neabejoja ir tų pinigėlių mes sulauksime“, – tikino pašnekovė.
Nusprendus, kad reikia rekonstruoti, kitas klausimas – kaip turi atrodyti rekonstruota Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštė? Kupiškėnai yra reiklūs, kritiški, dėmesingi detalėms, ištikimi istorijai, ne itin pasitiki naujovėmis, tad kaip jiems įtikti, visų norus patenkinti?
Pasak vyriausiosios architektės, gudrauti čia nėra reikalo, kokia pagrindinė aikštė neturi būti, visi dabar mato: „Pažiūrėkime, kokie čia vyksta masiniai renginiai, prisiminkime, kaip jaučiamės. Didžiausią aikštės erdvę užima apgriuvęs ir surūdijęs fontanas, scenai pastatyti vietos tėra aikštės pakraštyje, o žiūrovai nustumti ir susodinti gatvės važiuojamojoje dalyje. Danga susidėvėjusi, apšvietimas, visi inžineriniai tinklai pasenę, nėra viešo tualeto, nėra kur pastatyti automobilių, būtinas kitoks želdinių, gėlynų išplanavimas.“
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ada DVARIONAITĖ