Likimas žmones išblaško po įvairias vietas, tačiau gimtinės trauka visuomet išlieka. Neseniai į Žaidelių kaimo susibūrimą iš Kauno aplankyti vaikystės vietų, susitikti su kraštiečiais buvo atvykusi Gražina Čepaitė-Rekštienė.
Kokie vaizdai, prisiminimai Jums iškyla iš atminties lankantis vaikystės kaime?
Aš esu gimusi Kupiškyje, bet mano seneliai Bronislava ir Aloyzas Gasparoniai gyveno Žaidelių kaime, ūkininkavo. Tėvai nuo pat kūdikystės veždavosi į Žaidelius, todėl galima sakyti, kad ten prabėgo ir mano vaikystė, visai netoli dabartinės Leonoros Totorienės sodybos, kaimo ūlyčioje.
Savo senelius aš laikau kaimo šviesuoliais, nes senelis Aloyzas buvęs Amerikoje, ten užsidirbo dolerių ir grįžęs į Lietuvą pirko Žaideliuose žemės. Savo pastatytos trobos vieną galą atidavė mokyklai. Iš tos buvusios trobos man mažai įspūdingiausiai atrodė namo gonkai. Neatsitiktinai labai daug šeimos, choro nuotraukų yra būtent prie jų.
Mano močiutė turėjo labai gražų balsą, dainavo chore sopranu. Jeigu kaime buvo koks nors renginys, ar reikėdavo ką nors suorganizuoti, ji visada pirma. Mėgdavo dažnai kartoti: „Nėra to, ko negalima padaryti.“
Mama labai daug pasakodavo apie kunigą Vaclovą Kartočių. Jie dažnai susitikdavo įvairių renginių metu, asmeniškai bendravo. Pas dvasininką galėdavai ateiti ir gauti patarimų, pamokymų. Asmeniškai pažinojau mokytojus Vandą ir Vytautą Jankauskus, dirbusius mokykloje mano senelių name. Vėliau jie į Kauną persikėlė.
Jūsų tėvai kilę taip pat iš Žaidelių?
Mama taip, tėvelis Vladas Čepas iš Anykščių rajono Skudų kaimo, šalia Viešintų miestelio. Mano mama Laisvutė ir tėvelis susituokė grįžę iš lagerių. Mama dėl partizano buvo patekusi į lagerį.
O pirmoji mano mamos meilė buvo partizanas Jonas Sabulis. Jie jau buvo susižadėję ir ruošėsi tuoktis. Tačiau su sužeista koja jis turėjo slapstytis.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Aušra JONUŠYTĖ