Alinanti kaitra nestabdo vis labiau įsibėgėjančio javapjūtės darbų tempo. Iš anksčiau subręstančių žiemkenčių laukų kombainai jau suka į vasarojaus plotus. Stambesnieji ūkininkai, turintys daugiau ir įvairesnės technikos, suradę laisvesnę minutę, skuba į talką kaimynams, kuriems našūs kombainai per brangūs ir neįperkami.
Šis metas išbando ne tik technikos patikimumą, darbininkų ištvermę, bet ir kaimyniškus santykius. Kaip sekasi darbuotis didelių ir mažų ūkių šeimininkams?
Kaitra – tik į gera
Svidenių kaime ūkininkaujantis Mantas Jakšys jau sako galįs lengviau atsikvėpti, javapjūtė eina į pabaigą.
„Šiandien ketvirtadienis, turėtume užbaigti miežių laukus nupjauti. Žieminiai kviečiai ir kvietrugiai jau nukulti, dalis ir parduota, dalį pilame į sandėlius. Labai derliaus supirkimo kainos krinta, nesinori apsigauti. Pasiklausius prognozių, atrodo, kad turėtų nustoti kainos mažėti. Palauksime, pamatysime“, – santūriai svarsto jaunasis ūkininkas.
Mišraus ūkio šeimininkas, turintis gyvulių fermą, auginantis per 100 ha javų, dalį grūdų parduoda, miežius sunaudoja pašarams. Grūdinių kultūrų derlius šiemet ūkininko, sako, nenuvylęs. Laukų buvo įvairių, bet vidutiniškai iš hektaro byrėjo apie 6 tonas.
Dar liko nukulti apie 30 ha vasarinių rapsų, jie pabaigs subręsti per kelias savaites. Pasak Manto, jau galima sakyti, kad gera buvo ši vasara, derliai neprasti, orai dosnūs. O sinoptikų įvardijama ekstremali kaitra labiau išgąsdinti gali miestiečius nei su technika laukuose dirbančius ūkininkus.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ada DVARIONAITĖ