Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) šį birželį šventė savo veiklos dvidešimtmetį. Kėdainiuose buvo surengta graži šventė, sukviesta daug garbių svečių, tarnybos geriausių darbuotojų ir veteranų. Tarp aukščiausiais, auksiniais apdovanojimais įvertintųjų, buvo ir du kupiškėnai: tarnybos Kupiškio biurui dabar vadovaujanti Aušra Petronytė ir buvęs ilgametis vadovas Vaclovas Girdvainis.
Būti, pamatyti, dalyvauti
V. Girdvainis, pagal kilmę ir nesunkiai atsekamas balso intonacijas, grynas žemaitis, Kupiškyje jau seniai yra savas. Rugsėjį bus 37 metai, kai čia gyvena ir dirba. O 34 pradžios metai prabėgo darbuojantis Žemaitijoje, Tauragės ir Skuodo rajonų kolūkiuose. Taigi visko turėtų būti perpus, charakterio ir temperamento, kuriuos galbūt nulemia etnografinių regionų ypatumai.
„Kažin kas ką nulemia, gal daugiau prigimtis svarbi. Visada buvau paniręs į saviveiklą, visur lindau, dalyvavau, kam nors vadovavau. Toks būdas, ramiai nenustoviu“, – bando į save pažvelgti santūrus žemaitis.
Kalbamės kolektyviniame sode, kur bėga aktyvios V. Girdvainio dienos. Dveji metai ramaus senjoro gyvenimo, pabaigus darbus Konsultavimo tarnyboje, turėjo pripratinti prie kitokio gyvenimo tempo, bet žinau, kad virsmo jokio nebuvo.
Kas kur bevyktų, jis vis tarp dalyvių. Rinkosi Kaune į suvažiavimą šalies žemdirbiai, ir Girdvainis ten sukiojosi, debatų klausėsi. Groja kaimo kapelos, vyksta kur varžytuvės, ir jis ten su bičiuliais iš „Nostalgijos“ kaimo kapelos groja ir dažniausiai laimi. Liaudiška šventė žmones gamtoje kur nors subūrusi ir „Kupkėmis“ ten, o su visais ir Vaclovas kupiškėnų dainas traukia, istorijas porina.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ada DVARIONAITĖ