Kaip gera šaltais rudens vakarais sušilti prie krosnies ar židinio. Tačiau šiam malonumui dar reikia tinkamai pasiruošti. Lengva daugiabučių namų gyventojams pareiti namo į šiltą butą, o privačių sodybų šeimininkams tenka dar ilgai paplušėti, kad nereikėtų stirenti įsisukus į šiltą antklodę. Reikia žinoti, kokios malkos yra kaitriausios, kaip jas paruošti laikymui ir kaip kūrenti.
Skirstomos į grupes
Jau seniai įprasta girdėti, kaip dėl didelių šilumos mokesčių dejuoja daugiabučių namų gyventojai. Iš tiesų nėra taip lengva ir privačiuose namuose gyvenantiems šeimininkams.
Be to, kad jų būsto niekas kitas nepašildys, tik patys, reikia pakloti nemažas pinigų sumas kurui. Vienu pigiausių vis dar laikomas šildymas malkomis. Tačiau ir jas reikia mokėti pasirinkti, kad netektų vėliau glaustytis prie šaltos krosnies.
Pagal kaitrumą malkos skirstomas į tam tikras kategorijas. Kupiškio miškų urėdijoje, pasak šios įmonės prekybos vadybininkės Jurgitos Šablickienės, malkinė mediena skirstoma į tris grupes.
Pirmajai priklauso kaitriausia mediena: uosis, ąžuolas. Už tokias malkas urėdijos klientai moka po 90 litų kubiniam metrui (be PVM).
Antrajai grupei priskiriamos pušies, juodalksnio, blindės malkos. Tokios medienos kubinis metras Kupiškio miškų urėdijoje kainuoja 65 litus (be PVM). Pigiausios trečios grupės – eglinės, drebulinės ir baltalksninės, malkos.
Pigiau malkų šioje įmonėje galima įsigyti perkant kirtavietėse likusią neišvežtą medieną. Čia išvardintų grupių malkos kainuoja nuo 80 iki 40 litų (be PVM).
O taupiausiems siūloma patiems išsikirsti medžius urėdijos miškuose.
Skelbimuose – pigiau
Pasak J. Šablickienės, dėl malkų į Kupiškio miškų urėdiją kreipiasi ne itin daug pirkėjų. Konkuruoti su privačių miškų pardavėjais gana sunku. Ne paslaptis, kad pastarieji savo prekę dažnai siūlo be reikalingų dokumentų – nelegaliai. Todėl ir kaina tokiu būdu būna mažesnė.
Pavarčius skelbimus malkų galima įsigyti vidutiniškai po 50 litų už kubinį metrą.
Ši kaina svyruoja priklausomai nuo to, ar parduodami rąstai, ar kaladės, ar jau suskaldytos malkos. Pastarosios kainuoja ir po 90-100 litų už kubinį metrą malkų.
Yra pardavėjų, kurie parduodamą medieną dar matuoja erdviniais metrais. Todėl Kupiškio miškų urėdijos darbuotoja paaiškino, kaip skaičiuojamas medienos kiekis.
Jų įmonėje mediena matuojama tik kubiniais metrais. Malkų tūris skaičiuojamas taip: rietuvės aukštis dauginamas iš ilgio, pločio ir iš rietuvės glaudumo koeficiento.
PATARIMAI
* Geriausios yra džiovintos malkos su nedideliu dervos kiekiu. Taip pat tos, kuriose labai mažai šakų – tai ąžuolo, beržo, taip pat vaismedžių mediena: obels, kriaušės. Toks kuras tolygiai dega ir jo anglys gerai rusena. Būtent tokios malkos tinkamos židiniui su atviromis durimis. Malkos su dideliais dervos kiekiais, tai yra spygliuočių medžių mediena, tinka tik kūrenant židinį uždaromis durelėmis.
* Svarbu laiku pasirūpinti malkų sandėliavimo patalpomis, numatyti vietą sandėliuke ar garaže. Jei tokių sąlygų nėra, patariame sukrauti apvalų malkų kūgį tiesiog lauke, jo viršų apdengti nesudėtingu hidroizoliaciniu stogeliu.
* Maksimalią šiluminę vertę turi sausos (gerai išdžiovintos) ir didelį tankį turinčios malkos, tokios kaip ąžuolo, buko, beržo, pušies. Didelio tankumo mediena išskiria gerokai didesnį šilumos kiekį ir ji kurui yra tinkamesnė, negu dažniau siūlomos pigios, bet menkavertės medienos malkos.
* Nors Lietuvos klimato sąlygomis tai pasiekti labai sunku, maksimalus malkų drėgnumo koeficientas neturi viršyti 20 proc. Tai atitinka mažiausiai 18-24 mėnesius džiovintos malkos apsaugotose nuo lietaus ir ventiliuojamose patalpose. Malkos, kurių drėgnumo koeficientas siekia 50-60 proc., blogai dega, nešildo, degant išskiria daug smalos ir vandens garų, užteršia degimo kamerą ir dūmtraukį.
* Medį nukirtus, jį būtina iš karto supjaustyti ir suskaldyti į ketvirčius.
* Prieš kūrenimo sezoną šildymo sistema turi būti suremontuota, patikrinta krosnies trauka ir hermetiškumas.
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ