Par Mykolinas
(rugiasėjo 29-oj) Bažnyčia prisimana Dievo posiuntinį, švintų Mykolų, katras
kovojo su Liuciperiu. Rytų Aukštaitijoj seniau, kė raikdavo kur toliau
išvažiuotėn ar išeit, seniejė žmonas visadu sukalbadavo tokių maldalį: „Švintas
Mykolai Arkangelai, kėp tu nugalajai bieso galybį ir apvalai dungų, tėp nuvalyk
mono kelius no viso pikto. Amen.“ Tikėjo, kad tadu neloima neatsitiks.
Žmogėlis gol mažiau
neloimių unt kėlio sutikt, jėgu visokių ti velnių, kipšų jo kalboj nebūt. Kų ti
biesų kėp negraži tokia kalba. Aš tau keikiau, tu man keikei, kėp kotas pasiutį
akis droskėm – ir kas iš to. Keik nekeikįs, no to geriau nebus. Dilgynas ir
keikiamos žydžia. Kur koks vapla tinai tik tamoka keiktis, blevyzgot, tai aik
paklon, su tokio geriau neturėt raikalo. Kų darys, kė žmogėlis vargsta vargsta
ir nuskeikia iš markatnumo, kė koks žodis išsirita par neloimį (netikėtai,
atsitiktinai). O tėp jėgu keikias keikias žmogus, nu kų čia močis, braškėk tylom,
negi tau vėnom bada po badai. Kad ir išrėkia palada badų, raikia atsimint, kad
yr bada, bus ir roda.
Vis gol balieka pusa bados, kė do trumpom sugrįžta šilti
vosaros orai, varotinkliai draikos palei žėmį, saula šviečia – ataina bobų
vasara. Soko, dažniausiai bobų vasara būna tris dienas prėš šv. Mykolų ir tris
dienas po jo.
Mažir šėmat bus ilga
bobų vasara, tai galasma bobų mušt – žaist tokį žaidimų su lazdom, su katrom
raikia numušt kokį padatų doiktų unt kaladalas ar užkabintų unt dvišako pogalio
kabliukų – bobų. Kė jos saugotojas įduria lazdu atlakusiom pasimtėn lazdos,
šitas tadu saugo bobų.
Boba kupiškėnos ir
lauro lopai, soko, išvėrdi grybus, pridedi kvapų, ųžolo lopų, do bobos lopų,
druskos, sudedi kokian molinian puodan, dugneliu mediniu pridedi, akmenėlį
viršun ir poslagi.
Bobu do vadina
virvas garunkštį, gelažinį šinalį prė sienos žvokei įstatyt ir stulpalį su
kolalais podynam sukabintėn. Nebūk boba, nepliopk nėkų – pasoko apė tų vyrėlį,
katras doro kų nevyriškai ar kalba.
O dažniausiai ženotų
ar sanasnį moterį arba žmonų, počių pavadina bobu. Kadu – tagul atsoko
potarlas. Gera boba blogų vyrų pataiso. Bloga boba gėrų vyrų pagadina. Bobos
nemušįs meilas neturėsi. Kur vyras žmoniškas, tai boba vėlnio. Ko vėlnias
nepadaris, tų boba padaris. Boba ne žmogus, ožka ne gyvulys. Boba kėp šėpa, tik
statyt nėra kur. Boba iš rotų, orkliui lingviau. Su bobu du turgu. Dvi bobos ir
dvi žųsys jau turgus.
Še tau, boba,
Devintinas, kėp pasakiau, gol tėp ir yra? Geriau išmokim posakų ba golo: ajo
boba pasieniu, nėšė vyžų kirbinį, šmaukšt už varčios ir vėl iš pradžios…
——-
Autorius: Palmira KERŠULYTĖ