Valio Staburo nuotrauka
Pastaruoju metu labai populiaru pasidarė prekių, paslaugų pavadinimus pagražinti, kad jie būtų patrauklesni pirkėjams, paslaugų gavėjams. Ne tiesa ir ne melas – taip naują mažai išprususių, į žodžių žaismą nekreipiančių dėmesio klientų vilionių būdą galima įvardyti.
Štai apsilankius parduotuvėje lentynose matome prekes, kurios su tikrove turi nelabai ką bendra: grietinė iš augalinių riebalų mišinio, bet ne grietinė. Sūrio gaminys ar į sviestą panašus tepus riebalų mišinys, bet ne sūris ir ne sviestas. O kur dar dūmo skonio silkė, tikro dūmo net per nuotolį nemačiusi? Vaizdžiai tariant to dūmo ir miglos įvardijant daiktus vis daugėja.
Po laikraštyje pasirodžiusio straipsnio „Ir advokatas – ne stebukladaris“ išsakyti savo nuomonę ir pastebėjimus į redakciją atėjo advokatai Jonas Algimantas Pakarklis ir Kastytis Paspirgėlis.
Skirtumai
„Kupiškyje yra tik du praktikuojantys advokatai, visi kiti – teisininkai, teikiantys kai kurias teisines paslaugas, – tvirtino abu pašnekovai. – Advokato sąvoką paaiškina Advokatūros įstatymas. Visi esame teisininkai, tačiau ne visi esame ir galime būti advokatai. Norintys būti advokatu turi laikyti specialų egzaminą, kurio metu per 40 minučių privalo atsakyti į 30 klausimų. Advokatas gali atstovauti bet kurios instancijos teisme, bet kokioje byloje. Pagal Civilinio proceso kodeksą fizinių asmenų atstovai pagal pavedimą teisme gali būti tik advokatai ir advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą dalyvauti konkrečioje byloje. Teisininkai gali atstovauti tik kartu su advokatu ar advokato padėjėju. Taigi jų galimybės yra labai siauros.“
Teisininkas, kuris verčiasi individualia veikla arba turi teisinių paslaugų įmonę ir kitiems asmenims teikia teisines paslaugas pagal sutartį, gali atstovauti tik kartu su advokatu ar jo padėjėju.
„Suprantamai galima paaiškinti taip. Pavyzdžiui, skyrybų atveju teisininkas, besiverčiantis individualia veikla arba turintis teisinių paslaugų įmonę ir sudaręs sutartį dėl paslaugų teikimo, vienas atstovauti ieškovui-sutuoktiniui negalės. Jis gali tik paruošti dokumentus. Vadintis advokatu gali tik specialius reikalavimus atitinkantys asmenys“, – sakė K. Paspirgėlis.
Norintiems tapti advokatais tenka nemažai pasistengti, kad atitiktų specialiuosius reikalavimus.
Pirmiausiai asmuo turi turėti aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, būti nepriekaištingos reputacijos, turėti penkerių metų teisinio darbo stažą arba būti atlikęs advokato padėjėjo praktiką, išlaikęs advokato kvalifikacinį egzaminą, davęs priesaiką teisingumo ministrui, apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu ir kurį advokatu pripažįsta ir į praktikuojančių advokatų sąrašą įrašo Lietuvos advokatūra.
Taigi, norintiems nepakliūti į pinkles derėtų pirmiausiai atidžiai pasidomėti, ar tas teisininkas iš tikrųjų yra advokatas. Jeigu jo nėra Lietuvos advokatūros praktikuojančių advokatų sąrašuose, vadinasi, konsultuojatės tik su teisininku, bet ne su advokatu.
Kliento kailyje būti – nelengva
Pasiteiravome abiejų advokatų patarimo, kaip reikėtų elgtis paprastam, teisinio išsilavinimo neturinčiam žmogui, kad netaptų nesusipratimų dėl sąvokų advokatas ir teisininkas auka. Juk pinigus už paslaugas ir konsultacijas ima bei padėti žada ir vieni, ir kiti.
„Sandoriai dėl teisinių paslaugų gali būti rašytiniai ir žodiniai, – aiškino K. Paspirgėlis. – Advokatams sudaryti rašytines teisinių paslaugų sutartis yra privaloma. Tuomet yra aiški teisinių paslaugų apimtis, atsiskaitymo tvarka. Dar yra viena labai svarbi garantija – konfidencialumas. Nuo teisinių paslaugų sutarties sudarymo momento, ką mums sako klientas, yra laikoma paslaptimi. Tai prilygsta išpažinties paslapčiai. Ir dar vienas dalykas – advokatui nereikia jokio notariškai patvirtinto įgaliojimo atstovauti bylose.“
Kaip elgiasi teisininkai dėl sutarčių sudarymo, K. Paspirgėlis negalėjo pasakyti. Pasak pašnekovo, teisininkams šiuo klausimu nėra imperatyvaus reikalavimo. Žinoma, jeigu teisinių paslaugų teikėjas išrašys kvitą ir pridės teisinių paslaugų sutartį, tikrai nieko bloga nebus. Tokios išlaidos taip pat bus pripažintos bylinėjimosi išlaidomis. Sudarius žodinę sutartį tarp teisininko ir į jį besikreipiančio asmens konflikto atveju bus sudėtinga ką nors įrodyti, nors vartotojas yra labiau ginamas, nes jis yra mažiau patyręs.
Išreiškus nusistebėjimą, kodėl tik dabar iškilo toks klausimas dėl teisininkų ir advokatų galimybių skirtumų teikti asmenims teisines paslaugas, kodėl iki tol nebandyta žmonėms suprantamai paaiškinti, jog ne visi teisininkai turi vienodas galimybes jiems padėti, abu advokatai bandė tai paaiškinti kuo korektiškiau, vengdami konkrečius pavyzdžius įvardyti viešai.
„Mes esame už laisvę. Manome, kad tai turi būti daroma etiškai. Yra žmonių, kurie pasikabina iškabą su užrašu nemokamos teisinės paslaugos. Reikia pasidomėti, ar visos paslaugos nemokamos. Nežinau tos jų virtuvės, ar ten tikrai visada paslaugos teikiamos nemokamai ir nėra jokių išimčių. Klientui turi būti aišku, kur jis eina. Jeigu nenurodoma kitaip, tai kliento lūkesčiai yra vien tik nemokama paslauga“, – sakė K. Paspirgėlis.
“Pirminę teisinę pagalbą teikia rajono Savivaldybės teisininkas. Antrinę teikiame mes, advokatai, – sakė J. A. Pakarklis. – Jeigu matome, kad žmogus neturi pinigų, siunčiame pas Savivaldybės teisininkę. Ji pabendrauja su juo, surenka duomenis, siunčia juos Panevėžio antrinei teisinei pagalbai, kuri žmogui atsiunčia pranešimą, kokiam advokatui yra paskirta spręsti tą problemą. Paskirtas advokatas surenka reikiamus dokumentus ir klientui atstovauja nemokamai teisme. Tai yra nemokama teisinė pagalba, numatyta Konstitucijoje. Beje, tokia teisinė pagalba nemokama gali būti visu šimtu arba penkiasdešimčia procentų – tai priklauso nuo žmogaus finansinės padėties, jo išgalių.“
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ