Ne už kalnų mokslo matų pradžia. Atsivertį „Kupiškėnų
žodynų“ (Klementina Vosylytė, Kupiškėnų žodynas, II dalis, 2010) paskaitykim,
kas apė mokyklų iš žmonių ažrašyta. Tiek laiko išgarovo, o mislių kėp unt
zarkolo…
Kai mono
augimi, tai nebuvo mokyklų, buvo daraktoriai. Mokindavo namė iš maldoknygių
tinai, tai iš lemintoriaus žiemų, kėno du vaikai, tai dvi dienas tan kiemi
mokina, o kur vienas, tai vienų dienų, kur trys vaikai, tai tris dienas.
Skaityt pramokydavo klodais (skėmenim). Ar pasumdo seniokų, aina pakėmiais,
moko vaikus poterių. Prėš anų karų mum ir mokykloj liepa nekalbat, gyna
lėtuviškai, o ruskai. Tavus nubauda po pinkius rublius ir po tris paras
Ukmergėj kalėjiman ažu lėtuviškai vaikų mokymų. Vėžės knygas Sibiran, mokinsis
lėtuviškai.
Kas neturi žėmas, to ir mokyklon neprijimdavo, o iš ko gi
ažmokės. Ratas kuris kiemas laizdavo mokyklon, jau kur bagotėsniai. Tata numira
ir pasibaigė mokykla. Turėjau akvotos unt mokslų, alia kad nebuvo iš ko. Aš
pati nėsu nė unt laiptų mokyklos užlipus (visai nėjus mokyklon). Ai, kom čia
margom raikia tos mokyklos, ar jos čia ilgai gyvins, ištekės. Mergiotas ne tėp,
berniokai vis labjau mokinti būdavo. Pavoserį prodedi ganyt lig kol apšųla,
apšųla, aini mokyklon jau tadu. Buvau tris žiemas ajus mokyklon, tai visgi
prasigudrinus. Broliai pradėjo ait mokyklon, tai ir aš no brolių išmokau
skaityt ir rašyt namė. Išmokydavo, tadu jau ponas. Kė nemokytas, tai vis žėmas
stveries, ari, kasi. Aš buvau pats vyriausias, tai atlikau nemokytas. Dorbų tai
supratau, alia blogumas kad ba mokslo. Mono mokykla labai trumpa, daug kartų
apraudota, apgailata. Mon raikia kiaulas ganyt, o kiti mokos.
Mokykla šalta, nepakūrinta gerai, vieni lungai, ne dveji, ir
tė žemi, tumsūs skaityt. Vaikai mokindavos prė lėmpalas tokios va kėp ir šunio
ošara. Mūsų mokytoja vailokus įsitaisa, šolta mokyklaj. Pradžios mokyklos
mokytojos keturi šimtai litų būdavo alga, o karvei būdavo pusuntro šimto litų.
Mokytoja skaito, kėp bitas vaikai ir saka. Jėgu ko nepaklausai, katrom duodi
runku tinai, stumdais, neklausai mokytojaus, ti toj klupdžia.
Daug dabar žmonių pamokytų, alia mažai išmokytų. Mokintas ir
nepobaigtas, tai tadu tinginys atlieka. Sėdžia suoli šilimoj vaikai ir mokintis
nenoria. Nesmokina šėtonas, baru duodu, su pogaliu mokslo neįgysi. Jėgu
nesmokins, tai va kėtverios šokės su naujais kotais ir galas dirbtėn jau.
Mokia okmenį plaukt. Vargas geriausias mokytojas. Vargas
visko išmokia. Kų jaunas išmoksi, visų omžių žinosi. Kų jaunas išmoksi – ir
sanas atminsi.
——-
Autorius: Palmira KERŠULYTĖ