Autorės nuotrauka
Praėjusią savaitę per Kupiškio rajoną su kryžiumi rankose ir malda lūpose žygiavo būrys piligrimų. Savo kelionėje jie aplankė Subačiaus miestelį ir Šimonis. Pastarojoje stotelėje dalyvavo šv. Mišiose, o vakare rado poilsį ir nakvynę Šimonių kultūros namuose.
Pakalbinome piligrimų vadovą Gintarą Naudžiūną, kaip jis ir bendražygiai ištveria šimtus ir tūkstančius kilometrų besitęsiančias piligrimines keliones.
Laisvalaikio užimtumo asociacijai „Piligrimas“ vadovaujantis G. Naudžiūnas per trylika šios organizacijos veiklos metų nuėjo tūkstančius kilometrų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse, kad Dievas išklausytų jo ir bendraminčių maldas.
„Nuo 1999 metų apėjome visą Lietuvą, Kaliningradą, Latviją. Daugiau nei 4000 kilometrų mūsų asociacijos nariai prieš šešerius metus keliavo Jeruzalėje. Ši kelionė truko beveik pusę metų“, – sakė G. Naudžiūnas.
Tokių distancijų, anot jo, piligrimų jėgos neištvertų, jei jie kartu nesineštų kryžiaus, Marijos statulėlės ir nesimelstų nuo ryto iki vakaro. Tokiu pačiu būdu keliautojai praėjusį trečiadienį pasiekė ir Šimonis.
Į šį miestelį prieš pat šventąsias Mišias pėsčiomis atėjo apie 30 žmonių. Vieni jų, pasak pašnekovo, prie piligrimų prisijungė Kupiškio rajone, kiti keliauja nuo pat žygio pradžios Klaipėdoje. Čia įsikūrusi asociacija „Piligrimas“.
„Einame ir meldžiamės už Lietuvą, už mūsų jaunimą. Norime, kad žmonės grįžtų iš užsienio namo. Kad valdžia pagaliau imtųsi protingų sprendimų ir gyvenimas šalyje taptų lengvesnis“, – kalbėjo kelionės vadovas.
Piligriminė kelionė su kryžiumi pėsčiomis prasidėjo liepos 29 dieną ir baigsis rugpjūčio 14-ąją Agluonoje (Latvija). Kelionės metu žadama įveikti 500 kilometrų.
„Einame, kai pajuntu pašaukimą, supratimą, kad jau reikia… Šiaip kada papuola tikrai nevaikštome“, – apie piligriminių kelionių tikslą sakė pats jau į dešimtą tokį žygį išsiruošęs G. Naudžiūnas.
Kartu su bendraminčiais jis pasiima tik liturginius maldynus, rožinius, patogią avalynę, apsiaustą nuo lietaus, nakvynei kilimėlį ir miegmaišius. Būtiniausius daiktus veža autobusas, o maistą ir prieglobstį naktimis keliautojams suteikia lankomų parapijų kunigai.
Per dieną, pasak pašnekovo, piligrimai nueina ir po 20, ir po 30 kilometrų. Todėl kartais ir gerklės nuo giesmių užkimsta, ir ant kojų nuospaudos atsiranda.
„Jei netikėtume, neitume. Turime vilties, kad mūsų kelionės pasieks Dievą. Suprantame, kad nėra prasmės tuščiai plepėti, koks sunkus gyvenimas Lietuvoje, belieka tik melstis“, – patikino G. Naudžiūnas ir pakvietė kupiškėnus prisijungti prie keliautojų misijos.
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ