Rugpjūtis – javų ir pirmų sodo vaisių subrindimo mano. Do jis
vadinamas dagėsiu – karščio mėnesiu, paukšlakiu. Jonas Bretkūnas (XVI a.)
vietoj pjūtis soko dagas, javus pjaut – daguot.
Liaudės kalindoriuj yr bant kėlios švintas, viena šindėn jau
nebalabai ir žinoma – ubagų diena rugpjūčio untroj, kadu kai katros bažnyčios
būna atlaidai. Tautosakoj ažrašyta, kad kunigai bordavos, jėgu žmogėlis par
išpažintį sakydavįs, kad buvįs išpažintės ubagų dėnoj. Galvojama, kad tėp
vadinta Švč. Mergėlas Marijos Ongeliškosios, arba Parcinkulio, švinta.
Rugpjūčio 6 diena – Jėzaus dieviškos prigimtės apreiškimas,
kadu Dievas pirmokart Jėzaus mokiniom Patrui, Jonui ir Jokūbui unt Taboro kolno
iš švėsaus debesės prabilįs: „Šitas yr mono mylimas Sūnus. Jo klausykit!“
Tikėta, kad no šios dėnos mamos, katros turia mirusių savo vaikų,
jau golinčios volgyt obolius, nors šėp jau obelis krėst ir krituolius volgyt
buvo prijimta tiktai no Žolinas (rugpjūčio 15 dėnos). Kitur galvota, kad par
šitų Vėšpatės atsimainymo švintį motinos do negolia volgytėn vaisių, bo tų
dienų Dievas dalijųs obolius mirusiem vaikėliam. Jėgur obolį suvolgo mama, tai
savo vaikėlį nuskriaudžia.
Šitan ketvirtadienį stojo pilnatis. Pagal lėtuvių
įsitikinimus Mėnulio pilnatis – visokios gėrybas, sveikata, gėras gyvenimas.
Vaistažolas geriausia rinktėn jaunaty ar pilnaty, tadu jos turia ypatingų
gydomų golių. Tikėta, kad pilnatės šviesa, patakus unt miegunčio par plyšį,
labai kinkia žmonam, o labiausiai tik gimusiem vaikom ir nėščiom moterim. Tai
neraikia naktės pilnaty gultėn toj lovos vietoj, kur akys šviečia Mėnulis, ar
unt pliko lauko būtėn prėš Mėnulį koktų, kojų blauzdų ar kitų kokių kūno dolį atkišus,
smokrų pakreipus. Kas tėp daris, pajaus, kad visų kūnų slagia, spaudžia
sunkumas, jis jausis bant pusį valundos. Kitiem golia pasirodytėn unt kūno
skaudulių. O jėgu jau apžibis Mėnulis, tai raikia pastatyt unt lungo bliūdų su
vandeniu, kad Mėnulis jį apšvėst pro tų potį plyšį, pro katrų buvo apžibytas
žmogus. Tadu žmogus pasveiks. Mėnulio apšvėstuosius možna pagydyt ir užkalbajimais,
sugirdyt gyvotas nuoviro. O jėgu apžibytas vaikas, tai raikia papiltėn unt
lungo smėlio ir unt jo įmint vaiko padų. Kė unt šitos pados kris pilnatės
šviesa, vaikas nusiramins.
——-
Autorius: Palmira KERŠULYTĖ