Ūkininkių draugijos Kupiškio r. skyriaus „Sodžius“ narės birželio 20 d. svečiavosi ežeringame Zarasų krašte, susitiko su vietinėmis ūkininkėmis. Į šią kelionę kartu su sodietėmis vyko Kupiškio bažnyčios kunigas Justas Jasėnas, trejus metus kunigavęs šiame krašte ir neblogai jį pažįstantis.
Su sūriu ir gėlėmis
Pasak „Sodžiaus“ pirmininkės Palmiros Penkauskienės, į Zarasus tądien važiavo 50 žmonių grupė. Aplankyti Zarasus sodietės planavo jau anksčiau, nes šiame krašte dar beveik visoms nebuvo tekę lankytis. Kelionę pagreitino zarasiškių ūkininkių kvietimas pas jas pasisvečiuoti. Su šio krašto ūkininkėmis kupiškėnės susipažino šį pavasarį kartu keliaudamos į Olandiją.
Keliauninkai pažintį su Zarasų kraštu pradėjo nuo Antazavės. Čia apsilankė buvusiame Pliaterių dvare, kuriame Emilija Pliaterytė 1831 m. parašė pareiškimą prisidėti prie sukilėlių. Taip pat apžiūrėjo šio miestelio Dievo Apvaizdos bažnyčią.
Prie sankryžos į Imbradą kupiškėnus su naminiu sūriu ir gėlių puokšte pasitiko vietinės ūkininkės Irena Stauskienė, Zarasų r. ūkininkių draugijos pirmininkė, Zita Kazulėnienė ir Zofija Šakalienė bei toliau lydėjo visos kelionės metu.
Ir sielai, ir buičiai
„Prie Imbrado, Ilgio ežere, 1967 m. birželio 30 d. dviem paaugliams buvo apsireiškusi Švč. Mergelė Marija. Dabar ten yra statoma vyskupo kepurės formos koplyčia. Kasmet birželio 30 d. ten suvažiuoja minios žmonių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos pasimelsti prie Švč. Mergelės Marijos statulėlės. Yra pastatytas ne vienas kryžius. Tad ir mes neaplenkėme šitos stebuklingos vietos. Paprastomis dienomis ten ramu, apsilanko tik vienas kitas smalsuolis.
Zarasuose apžiūrėjome naujai virš ežero įrengtą 17 m aukščio ir 34 m ilgio apžvalgos ratą. Jis pastatytas toje vietoje, kur stovėjo Marytės Melnikaitės paminklas. Ežero pakrantės išklotos gražiomis plytelėmis. Visus šiuos darbus zarasiškiai atliko už europines lėšas. Mums buvo surengta ir apžvalginė ekskursija po Zarasų miestą. Jis paliko labai tvarkingo ir jaukaus miestuko įspūdį. Kartu su vietos ūkininkėmis pietavome „Degesos“ vandens pramogų ir sporto centre, įsikūrusiame Šventosios upės ir Antalieptės marių santakoje“, – pasakojo pašnekovė. Po to aplankė Salako jūrų muziejų.
Pasak P. Penkauskienės, įstrigo ir viešnagė trijų šimtų metų senumo Šlyninkos malūne, šalia Zarasų. Jo savininkė grįžo iš didmiesčio ir atgaivino tėvų malūną. Čia rengiama edukacinė duonos kepimo programa, malami ekologiški grūdai, pardavinėjamos ekologiškos kruopos ir miltai. Kupiškėnus sužavėjo autentiški malūno įrenginiai, gražiai tvarkoma jo aplinka.
Paskui mūsų keliauninkai stabtelėjo Degučių kaime. Čia užsuko pas medžio drožėją Gediminą Kairį. Jis sakė, kad per muges neaplenkia ir Kupiškio. Moterys iš jo įsigijo medinių šaukštų, šakučių, lentelių ir kitų buityje praversiančių dalykų. Paskutinė kupiškėnų stotelė buvo pas šio kaimo ūkininkę Valę Mekienę. Šios moters sodyba 1999 m. pripažinta gražiausia sodyba rajone.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
Aldonos Ramanauskienės nuotraukos
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ