2024/09/25

 

Žvejai raginami labiau kovoti su brakonieriais

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kupiškio skyriaus medžioklės žinovas Bronius Juodviršis tvirtino, kad į jų draugijos nuomojamus vandens telkinius nuolat įleidžiama naujų žuvų ar jų mailiaus.
Autorės nuotrauka

Gyvenantieji
prie Kupiškio marių (Lėvens tvenkinio) pastebi, kad pastaruoju metu
užmetus meškerytę šiame vandens telkinyje sugaunama, palyginti su
ankstesniais metais, daug mažiau žuvies. Žmonėms kyla klausimas, kodėl
taip yra. Vieni spėlioja, ar atsakingi už šio vandens telkinio įžuvinimą
gerai atlieka savo darbą, o kiti tiesiai šviesiai rėžia, kad dėl to
kalti brakonieriai, įžūliai tinklais gaudantys žuvis vietinių gyventojų
akivaizdoje. Besipiktinančiųjų nuomone, aplinkosaugininkai ir tvenkinio
nuomotojai – Medžiotojų ir žvejų draugijos Kupiškio skyrius – prastai
kontroliuoja, kaip yra čia laikomasi mėgėjiškos žūklės taisyklių.

Apeliuoja į žvejų pilietiškumą

Ar
Kupiškio marios tebevilioja ir ateityje vilios lydekų ir kitų žuvų
gausa ne tik vietinius, bet ir iš svetur atvykstančius žvejus, kaip
kovojama su brakonieriavimu, pasiteiravome Lietuvos medžiotojų ir žvejų
draugijos Kupiškio skyriaus medžioklės žinovo Broniaus Juodviršio.
Pasak
jo, jei nepadės visi žvejai, tai mėgėjų neteisėtai žvejoti niekada
neatsikratysime. Antai medžiotojai aktyviai reaguoja, jei jų medžioklės
plotuose pasirodo brakonieriai. Kitaip ir negali būti, nes medžiotojai
rūpinasi žvėrimis, juos šeria, galų gale mokesčius moka.
„Kad
nepraneša apie brakonierius, kalti patys žvejai. Kiekvieno žvejo biliete
yra nurodytas aplinkosaugininkų ir mano paties telefonas, pasiteisinti,
kad nežinojau, kam skambinti, nežinau telefono numerio, jau nebegalima.
Tačiau negaliu teigti, kad neteisėta žvejyba Lėvens tvenkinyje ar
kituose rajono vandens telkiniuose yra labai įsigalėjusi ir visiškai
nekontroliuojama“, – kalbėjo rajono medžioklės žinovas.

Kita
vertus, anot B. Juodviršio, žuvys išrankios. Kas nori daugiau pagauti
žuvies, perka įvairių brangių masalų. Bet yra pavyzdžių, kad ir su
paprasta meškeryte, su sliekais ar kitais neįmantriais masalais galima
per metus sumeškerioti per 500 kg žuvies. Tokia žvejybos praktika su juo
yra pasidalinęs vienas pažįstamas meškeriotojas. Ar tai mažai, ar daug,
spręskite patys. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad ne kiekvieną dieną
vienodai žuvys kimba. Jos labai reaguoja į įvairias oro permainas. Žuvų
gali mažėti ir dėl sparčiai daugėjančių Kupiškio mariose vėžių. Jie
minta ne tik dvėseliena, bet ir ikrais.

Žuvų ištekliai papildomi

B.
Juodviršis papasakojo, kad 2006 m. mokslininkai iš Vilniaus buvo atvykę
tirti žuvies išteklių Lėvens tvenkinyje. Jie nustatė, kad Kupiškio
marios yra karšinis-sterkinis vandens telkinys. Tuomet bendras
žuvingumas siekė daugiau kaip 20 kg iš ha. Vien tik svarbiausiųjų
keturių rūšių žuvų, sterko, kuojos, karšio ir ešerio, biomasė sudarė
daugiau kaip 70 kg iš 1 ha tvenkinio ploto. Tokie rodikliai pelnė Lėvens
tvenkiniui vieno iš produktyviausių vandens telkinių šiaurės rytų
Lietuvoje vardą.

Šią vasarą vėl planuojamas toks mokslininkų
tyrimas Kupiškio mariose. Tuomet, anot pašnekovo, ir bus galima
palyginti, kaip čia pakito žuvingumas per šešerius metus. Visą tą
laikotarpį buvo vykdomos mokslininkų rekomendacijos dėl Lėvens tvenkinio
įžuvinimo. Numatyti žuvinti sterkai, kurių ir taip pakanka, dėl žuvų
rūšių įvairovės buvo pakeisti šamais. Taip pat į šį tvenkinį papildomai
įleista lydekų, karosiukų. 2007 m. įleisti 108 dvimečiai šamai jau
turėjo išneršti. Jie subręsta per 3-5 metus. Tyrimas turėtų atskleisti,
kiek jų padaugėjo per ketverius metus. 2009 m. rugsėjį buvo įleista dar
1300 metinukų šamų. Žinoma, ne visos tos žuvys užauga. Dalis tampa
didesnių žuvų grobiu.

„Draugijai priklausantys vandens telkiniai
žuvinami kasmet pagal planą. Kiekvienas įžuvinimas derinamas su Aplinkos
ministerija. Ir mailius, ir paaugintos žuvelės įžuvinti perkamos iš
Žuvininkystės ūkių. Šioms reikmėms išleidžiama ir po 5 tūkst. litų, ir
daugiau. Kol kas tam lėšų pakanka iš Medžiotojų ir žvejų draugijos
Kupiškio skyriaus nario mokesčio. Šiek tiek prisiduriama pardavus
leidimus žvejoti. Žvejybinis turizmas suintensyvėja žiemą, kai vandens
telkinius sukausto ledas. Vasarą pažvejoti iš kitur pas mus masiškai
meškeriotojai neatvyksta“, – teigė pašnekovas.

B. Juodviršio
pateiktais duomenimis, šiuo metu Medžiotojų ir žvejų draugijos Kupiškio
skyriuje yra 246 medžiotojai, 90 medžiotojų turi ir žvejo mėgėjo
bilietą. Žvejų nuo 18 m. yra 172, su negalia – 48, 16-18 m. – 7,
pensininkų – 11, iki 16 m. – 4. Pastebima žvejų mažėjimo rajone
tendencija. Taip yra gal dėl to, kad mūsų rajonas pastebimai sensta.

Masinio brakonieriavimo – nėra

Gaudentas
Baikauskas, Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios
gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pavaduotojas taip pat teigė, kad
brakonieriavimas Lėvens tvenkinyje ir kituose rajono vandens telkiniuose
nėra išplitęs. Aplinkosaugininkas pabrėžė, kad mėgėjiška žūkle šiame
tvenkinyje, jo įžuvinimu, pakrančių tvarkymų visų pirma privalo rūpintis
Medžiotojų ir žvejų draugijos Kupiškio skyrius, nuomojantis šį vandens
telkinį. Jų Inspekcijos keturi darbuotojai ne visada fiziškai pajėgūs
nuolat būti prie kiekvieno ežeriuko, upės ar tvenkinio. Tačiau yra
rengiami reidai ir kaskart kontroliuojama, kad nebūtų niokojami gamtos
ištekliai.

Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“

——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video