Banguolės Aleknienės nuotrauka
„Kupiškėnų minčių“ redakciją šiomis dienomis pasiekė keli panašūs prašymai: „Gal galite paauklėti ūkininkus, priminti, kad jie gyvena ne vieni, kad turi kaimynus, o tie kaimynai laiko bičių. Ir bitės taip pat svarbu, kaip jų švarūs, nepiktžolėti laukai…“
Kaip paauklėti kaimynus, kai nežinia, kurie yra tie užmaršūs kaimynai, mat pavardžių prašyta viešai neminėti, visi žino, kad su kaimynu geriau gražiuoju sugyventi…
Su bite nesusitarsi
Ar taip nutinka pirmąkart? Žinoma, ne: bitininkai pakalba tarpusavyje, ūkininkai irgi pasidejuoja, kad vargas esąs su visuose pašaliuose prikaišiotais aviliais, dažnai nežinia, net kam priklausančiais, kaip su visais jų šeimininkais susitarti, jeigu nuo ankstyvo pavasario laukų darbai vieni kitus be atokvėpio veja, nėra laiko pakiemiais vaikščioti?..
Ir su bite nesusitarsi, jos nepririši, kad palauktų, kol ūkininko pasėlių laukuose burzgia technika su įvairiomis augalų apsaugos priemonėmis nuo piktžolių ar ligų. Tad ūkininkams susirinkimuose dažnai primenama: “Nesipykite su bitininkais, praneškite jiems, kada savo laukuose chemikalus naudosite.“
Taigi ką daryti, jeigu jau ūkininkas chemikalus panaudojo, o iš aplinkinių pievų žiedų nektarą renkančios bitės tai pajuto?
Tokį klausimą pateikėme Kupiškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiajai veterinarijos gydytojai inspektorei Vidai Kaupienei, kuri rūpinasi gyvūnų gerove.
Inspektorė patvirtino žinanti šią problemą, į ją taip pat telefonu kreipėsi keli rajono gyventojai ir pasiskundė, kad po pasėlių purškimo kaimynystėje išmirė po kelias bičių šeimas, likusios atrodo leisgyvės, kažin ar išgyvens.
Inspektorė apie situaciją informavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus specialistus, jie ėmėsi tyrimo, paprašė surinkti konkrečią ir tikslią informaciją vietoje.
Ilgi paieškos keliai
O pradėjus aiškintis ir tikslintis aplinkybes, kur, kokiuose laukuose panaudotos augalų apsaugos cheminės priemonės, kur ir kieno aviliai ir bitynai laikomi, žmonių nepasitenkinimas atlėgo. Kadangi paaiškėjo, kad tiesos ir žalos atlyginimo paieškos guls tik ant pačių nukentėjusiųjų galvos.
„Veterinarijos specialistas inspektorius gali tik konstatuoti faktą, kad išmirė bitės. Tam per 12 valandų nuo įvykio bityno savininkas turi paimti 400-500 bičių ir nuvežti į laboratoriją, kad būtų nustatytos žūties priežastys. Visi šie kaštai gula ant paties nukentėjusiojo. Tada bus galima bylinėtis su kaltininku, jį nustačius, dėl žalos atlyginimo teisme. Kai su skambinusiais žmonėmis pakalbėjome apie tokias perspektyvas, bitynų šeimininkai atlyžo. Per daug vargo. Užtektų, esą, paauklėti kaltuosius… Taip ir sutarėm“, – teigė inspektorė.
Geriau nesiskųsti
Pašnekovė pripažino, kad pasėlių priežiūros tvarką ūkininkai išmano. Žino, kad reikia perspėti bites laikančius kaimynus, tai irgi ne naujiena. Bet yra reikalavimai ir bičių savininkams, kur galima laikyti avilius, kokie atstumai turi būti iki gyvenamųjų namų. Ne visi to laikosi.
Pagal tarnybos turimus duomenis, rajone yra registruoti 88 bitynai, jie turi savo pasus, įtraukti į bitynų registrą, atliekama bičių ligų kontrolė. Šiemet reikės paimti 23 mėginius dėl 9 užkrečiamųjų ligų.
Taip pat bitininkai dukart per metus rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriuje deklaruoja savo bites, kad gautų įvairią valstybės numatytą paramą bitininkams. Šiemet nuo sausio iki gegužės 1 dienos 39 laikytojai deklaravo 809 bičių šeimas rajone.
Racionaliausia, pasak tarnybos inspektorės V. Kaupienės, stengtis geriau neduoti darbo savo skundais įvairioms kontrolės tarnyboms, nes tai dabar išties brangiai kainuoja, bet tartis tarpusavyje gražiuoju, kaimyniškai. Ir geriau iš anksto, kol dar nėra piktumų.
——-
Autorius: Ada DVARIONAITĖ