Visas pasaulis šiuo metu skendi skolose. Ne vienai valstybei jau gresia bankroto pavojus. Šiame kontekste ne ką geriau atrodo ir mūsų šalies savivaldybės. Įgyvendinti įvairiems projektams jos neturi užtektinai savo lėšų ir yra priverstos skolintis iš bankų, paskui jiems mokėti iš savo biudžetų šimtatūkstantines palūkanas arba suėjus skolos atidavimo terminui rasti lėšų didžiuliams kreditams padengti. Žinoma, tą savivaldybių skolinimąsi riboja Finansų ministerijos nustatyti skolinimosi limitai. Viršijus juos, galimybės pasiskolinti labai susiaurėja.
Pasidomėjome, kokia skolų našta slegia mūsų rajono Savivaldybę, ar ji dar nėra išnaudojusi skolinimosi limito.
Limito anatomija
Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus Žilvino Aukštikalnio, ir pernai, ir šiemet skolinimosi limitas neturi viršyti 70 proc. Savivaldybės biudžeto, skirto atlikti savarankiškoms funkcijoms. Tačiau ankstesniais metais iš tų 70 proc. buvo leidžiama 40 proc. skolintis saviems projektams, o 30 proc. – europiniams. Tokio skirstymo atsisakyta, nes sunku buvo kontroliuoti, kokios rūšies projektams tas skolinimosi limitas panaudojamas. Tad šiemet atsirado papildomas reikalavimas – kai Savivaldybės skolinimosi limitas pasiekia 45 proc., tuomet likusią limito dalį galima panaudoti tik europinių projektų finansavimui.
Savivaldybių grynojo metinio skolinimosi suma negali viršyti 20 proc. metinių biudžeto pajamų. Grąžintina suma – 15 proc. Savivaldybės pajamų, o garantijų, laidavimo limitas – 10 proc.
Skola ir projektai
Ž. Aukštikalnio teigimu, iki 2012 m. sausio 1 d. Savivaldybės bendra skola siekė 51 proc. Iš šio skaičiaus 40 proc. kreditų buvo panaudota savų projektų finansavimui ir 11 proc. – europinių. Taigi praktiškai Savivaldybė šiuo metu gali skolintis lėšų iš bankų tik europiniams ir kitos tarptautinės paramos projektams įgyvendinti.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ