Šeštadienio popietę padiskutuoti jaunimui aktualiais – emigracijos, pilietiškumo klausimais į Kupiškio kultūros centrą mūsų rajono jaunus žmones pakvietė neseniai įsikūręs visuomeninis jaunimo judėjimas PRO LT. Šio judėjimo koordinatorė Agneta Ladek, aktorius Marius Jampolskis ir Seimo narė Agnė Bilotaitė su susirinkusiais diskutavo pusantros valandos. Jie ragino jaunus žmones neieškoti laimės svetur, o patiems imtis iniciatyvos kurti Lietuvą.
Tikslas – suburti jaunimą
„Įsikūrėm pernai rudenį. Savo bendraminčių turime jau daugiau kaip šimtą visoje Lietuvoje, – pasakojo apie PRO LT koordinatorė Agneta Ladek. – Mūsų branduoliukas yra Vilniuje. Keliaujame po Lietuvą, stengiamės susipažinti su jaunimu, diskutuoti jiems aktualiomis temomis. Norime į vieną vietą suburti aktyvius jaunus žmones, kurie kartu gali padaryti labai daug gerų darbų. Mūsų tikslas – ne politikuoti, bet žadinti jaunimą, kad jis pagaliau gyvenimą imtų į savo rankas ir jį kurtų čia, Lietuvoje. Kupiškis, berods, jau 10 miestelis, kuriame mes lankomės.“
Pasak koordinatorės, jų judėjimas nori pažadinti jaunimą ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir provincijoje. „Jeigu jaunas žmogus labai nori, turi tikslą, viską įmanoma pasiekti ir Lietuvoje, – sakė A. Ladek. – Yra labai daug būdų, kaip galima prisidėti prie sėkmingos Lietuvos kūrimo. Tai ne tik studijos, darbas, bet ir gražios šeimos sukūrimas, savanorystė ir dar daug kitų būdų.“
Anot A. Ladek, susitikimų metu atsiranda jaunų žmonių, kurie sutinka savo rajone būti ambasadoriais ir imasi aplink save burti kitus. Jaunimas turi labai brandų požiūrį, savo nuomonę ir supratimą. Tai parodo, kad didelė dalis yra kūrybinga, norinti kurti, tik gal kartais reikia juos padrąsinti, paraginti.
Tikimasi, kad tą postūmį jauniems žmonėms galės duoti PRO LT.
Viena iš PRO LT idėjų – skatinti savanorystę. Susitikus su įvairiomis Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, paaiškėjo, kad mūsų šalyje yra didelis savanorių trūkumas. Buvo pateikti skaičiai, kuomet paaiškėjo, kad tik 4 proc. Lietuvoje yra pastoviai savanoriaujančių. Judėjimas turi minčių, kaip paskatinti savanoriauti daugiau jaunimo. Galbūt reikėtų tiems jaunuoliams, kurie dirbo savanoriais kokioje nors organizacijoje, išduoti tai patvirtinančius pažymėjimus, o stojant į aukštąsias mokyklas už savanorystę pridėti po vieną papildomą balą prie stojamųjų pažymių.
Laimės paieškos svetur
„Pakelkit rankas, kas ruošiatės emigruoti iš Lietuvos“, – paprašė atėjusio į susitikimą jaunimo M. Jampolskis.
Salėje pakilo trys rankos. Tokius planus puoselėja du jauni žmonės ir vienas vyresnio amžiaus.
„Nematau čia jokios perspektyvos. Planuoju užsienyje mokytis, o kaip bus toliau – nežinau“, – sakė pirmoji pakėlusi ranką ir emigruoti pasiryžusi mergina.
„Mokytis užsienyje – nieko blogo. Čia, galima sakyti, kad tai yra tik stažuotė. Svarbiausia – sugrįžti atgal į gimtinę“, – kalbėjo M. Jampolskis.
„Neplanuoju grįžti atgal į Lietuvą, nes turiu draugų, kurie pagyvenę svetur nebenori grįžti į Lietuvą, – tęsė pokalbį kupiškėnė gimnazistė. – Ten yra geresnės sąlygos užsidirbti. Priežastis, kodėl noriu išvykti – noras būti savarankiškai, negyventi iš tėvų pinigų, kurių labai trūksta. Noriu ten dirbti, užsidirbti ir kažką turėti savo.“
„O jūs svetimoje šalyje nepasiilgsite Lietuvos, lietuvių kalbos, draugų“, – klausinėjo merginą M. Jampolskis. „Nelabai aš čia turiu ką palikti, tikiuosi, kad užsienyje atsiras naujų draugų“, – tvirtai laikėsi savo nuomonės gimnazistė.
Pasak M. Jampolskio, lietuviams užsienis nuo senų laikų buvo savotiška mistika – laimės ir rojaus kraštas. „Vis tik aš tikiu, kad jeigu žmogus labai nori, jis visuomet pasiekia tikslą, – sakė aktorius. – Jeigu durys neatrakinamos, tai bent langas praveriamas. O jeigu negauni, vadinasi, nelabai norėjai. Manau, mūsų, lietuvių, bėda yra visko norėti iš karto.“
Kitas, vyresnio amžiaus pašnekovas, taip pat susiruošęs laimės ieškoti svetur, sakė suprantąs jaunus žmones. „Žmogus turi turėti perspektyvą, žinoti, kas jo laukia baigus studijas, – dėstė savo požiūrį vyriškis. – Išgyvenau Sausio 13-osios įvykius ir matau, kas per tuos 20 metų darosi Lietuvoje. Kur įsidarbins baigę universitetus jauni žmonės, kas jų laukia. Kol kas vien tik nežinia – todėl visi ir važiuoja iš čia.“
Su tokiomis mintimis nesutiko svečiai. Pasak jų, visa esmė, kodėl taip yra, kaltas ne darbo vietų nebuvimas, o požiūris. „Valdžia yra tokia, kokie esame mes. Pasikeisime mes, pasikeis ir valdžia. Negalima sakyti – padarykit, kad būtų gera, ir aš liksiu gimtinėje, reikia sakyti – padarykim visi“, – sakė M. Jampolskis.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ