Šiais laikais, kai būsto šildymo kainų klausimas itin aktualus, į Lietuvą ateina netradicinės kuro rūšys. Šiaudų granulės – jau seniai populiarios Danijoje, Švedijoje, o štai Lietuvoje ūkininkai tik dabar pradeda suprasti, kad po javapjūtės likusių šiaudų neverta deginti. Jie – puikus alternatyvios energijos šaltinis. Vienas pirmųjų prieš trejus metus tokias granules gaminti pradėjo Papiliuose (Anykščių r.) ūkininkaujantis Liutauras Šimėnas.
Vienas pirmųjų gamintojų
Dvidešimt devynerių ūkininkas Liutauras – Seimo nario Jono Šimėno sūnus, prieš penkerius metus atsikėlęs į jo gimtinę Anykščių rajone ūkininkauti. Nors vaikinas baigė bioinžinerijos mokslus Vilniaus Gedimino technikos universitete ir įgijo magistro laipsnį, nepabijojo gyvenimo gana atokiame Papilių kaime, kur šiuo metu dirba kiek daugiau nei 60 hektarų žemės.
Įsikūręs dar 1875 metais prosenelio statytoje troboje iš didmiesčio atsikraustęs jaunuolis ėmė auginti javus. Stambiu ūkininku netapęs pradėjo kitus žemės ūkio verslus. L. Šimėną sudomino netradicinio kuro gamyba ir jis nusprendė imtis šiaudų granulių.
„Lietuvoje po javapjūtės įprasta laukuose matyti degančias šiaudų krūvas. Tai mane ir paskatino panaudoti juos kuro gamyboje“, – „Kupiškėnų mintims“ sakė L. Šimėnas.
Jis buvo vienas pirmųjų mūsų šalyje pradėjęs tokį verslą. Pasitelkęs mokslininkų sukauptą informaciją bei danų, suomių, švedų patirtį alternatyvių energijos šaltinių srityje savo granulių cechą vaikinas atidarė dar 2008 metais.
Prilygsta malkų kūrenimui
Patį gamybos agregatą ūkininkas nusipirko Radviliškyje. Toks aparatas, anot jo, gana brangus – apie 700 tūkst. litų. Kurdamas verslą Liutauras pasinaudojo ES parama.
Didžiulį aparatą prižiūri du cecho darbininkai. Per valandą ūkininkas pagamina apie 1 toną šiaudų granulių.
„Šiuo metu toks kuras jau sparčiai populiarėja, ypač didmiesčiuose. Mažesnių miestų gyventojams kol kas sunku įrodyti, kad šiaudų granulėmis kūrenti pigiau. Dalis produkcijos gabenama į užsienį“, – kalbėjo L. Šimėnas.
Tokio šildymo kaina, pasak pašnekovo, beveik prilygsta kūrenimui malkomis. Viena tona šiaudų granulių kainuoja apie 350 litų. Tuo tarpu medžio granulių kaina siekia iki 600 litų už toną.
60 kvadratinių metrų ploto būstui apšildyti šiaudų granulėmis, ūkininko paskaičiavimu, reikėtų apie 100 litų per mėnesį. Tokio dydžio butuose gyventojai, kaip žinia, moka dvigubai daugiau.
Pats L. Šimėnas savo namą Papiliuose taip pat šildo šiaudų granulėmis. Jomis kūrena specialų katilą, kuris kainuoja nuo 9 iki 12 tūkst. litų. Šį katilą pakurstyti tereikia tik kas savaitę.
„Tai labai patogu – užkuriu ir išvažiuoju į Vilnių pas artimuosius. Katilas gali pats pasikūrenti kad ir visą savaitę. Šaltu oru šiek tiek trumpiau“, – pasakojo vaikinas.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ