Paskutinė praėjusių metų savaitė Kupiškio etnografijos muziejaus darbuotojams buvo kupina malonių rūpesčių. Po trejų metų jie vėl kraustėsi atgal į išplėstas ir atnaujintas senojo muziejaus patalpas.
Kol kas oficialių įkurtuvių dar nebuvo, dar tuščios ir ekspozicijų salės, bet šio muziejaus direktorė Violeta Aleknienė „Kupiškėnų mintims“ vedė, ko gero, pirmąją ekskursiją po išgražėjusį muziejų ir pasidalijo mintimis, kokius darbus muziejininkai turi nuveikti iki įkurtuvių, kokia kryptimi vystysis muziejaus veikla ateityje.
Gaivins švietėjišką dvasią
Pasak V. Aleknienės, pirmajame muziejaus aukšte, senajame muziejaus pastate, kur anksčiau buvo specialistų kabinetai, įsikurs lankytojų priėmimo ir informacijos patalpos, kur ateityje bus galima įsigyti ir įvairių suvenyrų, bus atskiras kampas rūbinei. Čia pat palei vieną sieną yra įrengtas liftas neįgaliųjų patogumui, taip pat jis pasitarnaus gabenant eksponatus. Tame pačiame aukšte buvusiame muziejaus direktorės darbo kabinete kuriasi vyr. fondų saugotoja. Jos darbo specifika reikalauja būti kuo arčiau eksponatų.
Senajame pastate salė, kur anksčiau veikė nuolatinė buities etnografijos ekspozicija, bus skirta kilnojamųjų parodų eksponavimui. Muziejaus interjerą projektavusios architektės Gražinos Pajarskaitės vienas iš sumanymų buvo šioje salėje nors iš dalies išlaikyti mokyklos, veikusios čia 1823-1909 m., dvasią, kad šios patalpos būtų pritaikytos aktyviai švietėjiškai, kultūrinei veiklai. „Čia buvo mokyklos klasė. Simboliška, kad pro šios salės langą matyti Henriko Orakausko ir Algirdo Venckaus kurta piemenuko skulptūra. Tais laikais vargingesnių šeimų vaikai mokyklos duris praverdavo vėlyvą rudenį, baigę ganiavos sezoną. Salėje bus prie interjero priderinti suolai, sumontuota eksponavimo sistema. Čia nematyti radiatorių, nes įrengtos šildomos grindys. Kitose trijose I a. muziejaus salėse bus nuolatinės buities etnografijos ekspozicijos. Visose salėse sumontuotos pakabinamos lubos ir įrengtas šiuolaikiškas apšvietimas. Jau sunešta dalis eksponatų. Netrukus išvysime kaip interjero architektė sumanė išeksponuoti kupiškėnų etnografinį ir sakralinį paveldą, savitą mažąją medinę architektūrą“, – pasakojo muziejaus vadovė.
Ji aprodė ir muziejaus fondų saugyklos patalpas rūsyje. Jos atnaujintos, sumontuota šiuolaikiška ventiliacijos sistema, yra vonia eksponatams plauti. Tiesa, saugykloje vietos ne per daugiausia. Rūsyje yra ir katilinė su dviem galingomis krosnimis. Direktorė pasidžiaugė, kad pagaliau muziejus prijungtas prie miesto vandentiekio ir kanalizacijos tinklų.
Traukos centras – stiklinis holas
č„žuolo mediena aptaisyti laiptai veda į antrąjį muziejaus aukštą, kurio prieš remontą nebuvo. Šis aukštas atsirado ant naujojo muziejaus priestato sumontavus šlaitinį stogą ir ten bei senojo pastato palėpėje įrengus patalpas. Senąją palėpę, kurioje yra muziejaus direktorės kabinetas bei biblioteka, ir naująją, kur įrengta edukacinė klasė, keturi kabinetai darbuotojams, poilsio kambarys ir sanitariniai mazgai, yra išėjimas į priešgaisrinės saugos laiptinę, jungia stiklinis holas.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ