Už kantrybę ir tikėjimą anksčiau ar vėliau ateina atlygis – tuo įsitikino Palėvenės gyventojai, visai į metų pabaigą sulaukę džiaugsmingo įvykio – kaimo bendruomenės salės įkurtuvių dominikonų vienuolyno komplekse. Praėjusio penktadienio popietę naujai restauruotoje salėje surengtas šventinis suėjimas, pasikvietus daug garbių svečių, valdžios atstovų, kaimynų, statybos ir restauravimo darbams vadovavusiųjų, taip pat vaikų džiaugsmui neužmiršta atsivežti ir Kalėdų Senelį, visų dovanų dar neišdalijusį…
Nugalėjo ryžtas
Žinoma, didžiausia dovana, tikru kalėdiniu stebuklu palėveniečiams visi kalbėjusieji įvardijo atnaujintąją vienuolyno salę. Nebūtų tos dovanos buvę, jeigu ne vietos žmonių iniciatyvumas, jeigu prieš penkerius metus, kaip tik gruodį, nebūtų susibūrusi „Palėvenio“ kaimo bendruomenė ir jos priekin nebūtų stojusi aktyvioji Laimutė Juknevičienė.
Tuometinis ir dabar vėl Noriūnų seniūnu dirbantis Audronijus Zulonas prisiminė: „Reikėjo didelio tikėjimo ir užsispyrimo, kad būtų imtasi iniciatyvos pirmajam didelio darbo žingsniui. Reikėjo tikro suinteresuotumo, noro ir drąsos tvirtinti, kad įmanoma vienuolyno griuvėsius prikelti naujam gyvenimui.“
Bendruomenės pirmininkė L. Juknevičienė prisipažino, kad daugelis netikėjo pastangų prasmingumu, sakė, jog nieko doro nebus, per daug lėšų reikia, patarinėjo per daug neįsisvajoti, ir štai rezultatas – lyg pasakos menėje žmonių dabar susirinkta.
Savivaldybės architektė Euchrida Sipavičienė pagyrimo žodžius dosniai dalijo UAB „Dailista“ vadovams ir darbininkams. Restauruoti kultūros paveldo objektui negana profesinių įgūdžių, reikia ypatingo kruopštumo, atsargumo, nuojautos, gebėjimo nesudarkyti autentiško statybos ir puošybos stiliaus.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ada DVARIONAITĖ