Skapiškėnas Feliksas Serva Šiniškių kaime turi 2,66 ha nuosavo miško. Vyriškis mišką nuolat prižiūri, sodina naujų eglučių. Tačiau pastaraisiais metais jo nuosavybė pradėjo tiesiog akyse nykti – miškas pamažu virsta pelke. Net antys ten ančiukų šiemet išperėjo.
Mišką nuo pražūties galėtų išgelbėti vandens pralaida, dėl kurios, pasak F. Servos, jis niekaip nesusitaria su melioratoriais.
Nori melioratorių paramos
F. Serva sakė, kad dėl patvinusio miško ne kartą kreipėsi į melioratorius. Jie niekaip nesutinka su tuo, jog anksčiau nuo Vaduvos upelio pusės buvo padaryta vandens pralaida ir nevažiuoja į vietą pasižiūrėti. Siauruko bėgiai į Suvainiškį buvo nutiesti virš jos. Kaip geležinkelis būtų buvęs be tokios pralaidos. Išardžius siauruką, jo vietoje atsirado kaimo keliukas. Pralaida nuo Vaduvos upelio senvagės užversta. Jis pats buvo maždaug tą vietą radęs pagal betono liekanas. „Išsivalyčiau tą pralaidą pats. Tačiau norėčiau, kad tiksliai jos vietą man parodytų melioratoriai ir patalkėtų pradinius darbus atliekant. Nesu turtuolis, kad visus sausinimo darbus pats įstengčiau finansuoti. Seniūnas duoda leidimą perkasimams ten daryti. Gaila žūvančio miško. Išvaliau jį, iškirtau menkaverčius krūmus, eglučių pasodinau. Jos jau džiūsta. Ir bebrai prisidėjo prie miškelio patvenkimo. Pats išardžiau jų užtvankas, Aplinkos apsauga, medžiotojai nelabai nori kištis. Kai dėl bebrų pasiskundžiau, gavau atsakymą, kad tavo miškas, tu ir tvarkykis“, – klojo savo rūpesčius pašnekovas.
Pigiausia pasirūpinti pačiam
Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistas (melioratorius) Albertas Uldukis neneigė, kad F. Serva keletą kartų buvo atėjęs aiškintis dėl savo miško nusausinimo, skundėsi, kad bebrai jį tvenkia, minėjo, jog ten yra buvusi vandens pralaida toje vietoje, kurią kirto siaurukas geležinkelis. „Tą vietovę gerai pažįstu. Esu ne kartą buvęs. Prieš maždaug 40 metų ten ėjo siaurukas į Pandėlį. Išardžius bėgius, geležinkelio sankasos vietoje atsirado keliukas. Pagal skyriuje turimus melioracijos planus matyti, jog vykstant ten melioracijai Vaduvos upelis buvo reguliuotas nuo Šetekšnos pusės, jį atkasant iki siauruko. Buvo sausinami laukai, o ne miškas. Galima tik spėlioti, kad toliau kasti galėjo trukdyti geležinkelio apsaugos zona. Buvusi geležinkelio sankasa skiria (maždaug 6-8 m atkarpa) melioruotą Vaduvos upelį nuo jo senvagės“, – aiškino melioratorius.
Pasak A. Uldukio, skapiškėnas galėtų geležinkeliečių pasiteirauti, ar jie neturi senų siauruko planų. Gal ten ir yra pažymėtas tas tiltelis, pro kurio apačią tekėjo į kitą geležinkelio sankasos pusę vanduo iš Vaduvos senvagės. Jie tokių dokumentų neturį. Ko gero, F. Servai būtų geriausia pačiam, gavus seniūno leidimą, išsikasti naują pralaidą. Jei buvusio tiltelio betono luitai pažeisti ir užversti, toje pačioje vietoje kasti būtų daug sudėtingiau. Tuos darbus jam reikėtų atlikti savo lėšomis. Nemokamai melioracijos specialistai šiuo atveju galį tik pakonsultuoti, ką jau šiuo klausimu darę ne kartą.
Paramos teikimo tvarka
„Kupiškėnų mintys“ pasidomėjo, kokius darbus ir kokiais atvejais melioratoriai atlieka valstybės lėšomis, o kada žemės, miško savininkas turi juos finansuoti savo lėšomis.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ