Kupiškėnai tikėjosi, kad šilumos mokestis už neįprastai šiltą lapkritį bus nedidelis. Juolab kad ir radiatoriai beveik visuose daugiabučiuose buvo drungnoki. Tačiau gautos sąskaitos už šildymą nelabai sutapo su žmonių lūkesčiais.
Sąskaitos neadekvačios
Noriūnietė Daiva Dūdienė, praėjusiais metais ne kartą aštriai kėlusi šildymo klausimus į viešumą, sakė, kad sąskaitos už lapkričio mėnesį, kai visą laiką buvo pliusinė oro temperatūra, nenormalios. To pateisinti negalima ir nuo šių metų liepos 1 d. 6,5 proc. išaugusia šildymo kaina. Tas pabrangimas sudaro maždaug 30 Lt. Už šių metų lapkričio mėnesio šildymą ji gavusi 166 Lt sąskaitą. Žinanti, kad kiti jos pažįstami už panašaus ploto butą turės mokėti ir 140 Lt, ir 210 Lt. Žmonės gavo labai skirtingas sąskaitas. Kai kam gal mažiau prisiėjo nei pernai tokiu pat metu mokėti. Tai, ko gero, buvo išimtiniai atvejai. Visgi ji mananti, kad šilumos tiekėjo kaltinti nereikėtų, kad mums tiekia brangią šilumą. Blogiausia, kad rajono Savivaldybė, būdama AB „Panevėžio energija“ akcininkė, nedaro jokios įtakos, kad gyventojams šią mokesčių naštą palengvintų. Iš atsakingų institucijų ji yra gavusi oficialų atsakymą, kad šiuose reikaluose lemiamą balsą turi ne Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, bet Savivaldybė, nepaisant to, jog jos akcijų šilumą tiekiančioje bendrovėje tėra tik 5,7 proc. „Gyventojai nejunta jokio efekto, kad katilinės rajone kūrenamos biokuru. Kainos nėra diferencijuotos. Be to, manau, kad dėl aukštų šildymo kainų labiau kaltos nesutvarkytos šilumos tinklų trasos nei nerenovuoti namai. Dauguma gyventojų yra tvarkingi, įsidėję naujus langus, užsandarinę duris, plyšius, kiek įmanoma“, – negailėjo kritikos pašnekovė.
Kiek kas mokėjo?
AB „Panevėžio energija“ atstovė spaudai Daiva Paulauskienė sakė, kad nuo lauko oro temperatūros, nuo namo šilumos ūkio prižiūrėtojo veiksmų, jo kvalifikacijos ir nuo pačių butų savininkų norų priklauso suvartotos šilumos kiekis. Vieni žmonės nori gyventi šilčiau, kiti – šalčiau. Kiek suvartojama šilumos, labai priklauso nuo to, ar namas yra modernizuotas (įstiklinti balkonai, apšiltintos sienos ir stogas, pakeisti langai, renovuotos šildymo ir karšto vandens sistemos). Panevėžyje 69 modernizuotuose namuose gyventojai džiaugiasi sumažėjusiu šilumos kiekiu, vadinasi, ir gerokai mažesniais mokesčiais už šilumą. Lapkričio mėnesį už šildymą Panevėžio miesto modernizuotų namų gyventojai už 1 kv. metrą vidutiniškai mokėjo 1,35 lito. Kupiškyje atnaujinti namai yra kol kas du – Pergalės g. 8 ir Vytauto g. 34. Pergalės g. 8 name lapkričio mėnesį šilumos buvo sunaudota panašiai kaip ir kituose šalia esančiuose namuose, bet, matyt, minėto namo gyventojai gyveno šiltesniuose butuose. Modernizuotame name Vytauto g. 34 lapkričio mėnesį šilumos sąnaudos šildymui buvo vienos mažiausių Kupiškio mieste.
Pasak D. Paulauskienės, mažiausiai šilumos lapkričio mėnesį sunaudojo ir mažiausias sąskaitas už šildymą gavo daugiabučiai Kupiškyje Jaunimo g. 19, Krantinės g. 16, A. Purėno g. 6. Šių namų gyventojai už šildymą turi mokėti apie 2,00 Lt/m2 ar šiek tiek daugiau. Tuo tarpu kelių namų Noriūnuose (Sodų g. 3), Šepetoje (Ryto g. 4, Liepų g. 5) ir Kupiškyje (Gedimino g. 79) gyventojams teks už lapkričio mėnesį sunaudotą šilumą patalpų šildymui mokėti po 6,0 Lt/m2 ar net daugiau.
Lemia karštas vanduo
AB „Panevėžio energija“ atstovė spaudai priminė, kad nuo šildymo sezono pradžios (spalio mėn.) gyvenamuosiuose namuose sunaudota šiluma paskirstoma šildymo sezonui nustatyta tvarka.
Kiekviename daugiabučiame name suvartotą šilumą fiksuoja šilumos apskaitos prietaisas, įrengtas namo šilumos punkte. Gyventojai moka tik už šiuo prietaisu suskaičiuotą šilumos kiekį, paskirstytą vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) rekomenduojamais ar pačių vartotojų su minėta komisija suderintais šilumos paskirstymo metodais.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ