Žemės ūkio politikos strategai jau seniai Lietuvos ūkininkus moko: išgyvens tik stambūs specializuoti ūkiai. Realybė tai patvirtina. Dideliems ir stambiems geriau sekasi įveikti ūkio krizes ir atsispirti gamtos kaprizams ir kataklizmams, o pastarųjų atsiranda vis daugiau. Tai ruduo šlapias, tai žiema šalta, tai sniego trūksta, tai ledas pavasarį žiemkenčių laukuose užsistovi…
Mokslininkai kalba – keičiantis klimatui, turi keistis ir žemdirbystė, būtina surasti naujų būdų ir metodų, padedančių žmogui sutarti su žeme. Reikia mokslo ir praktikos sąlyčio naujų taškų. Įdomu, kad šiame procese aktyviai dalyvauja ir kupiškėnai, o įdomiausia, kad jie ne tik mokosi, bet ir kitus moko.
Po darbų – konferencija
Antradienį Ūkininkų sąjungos Rokiškio skyrius surengė konferenciją dirvos kokybės gerinimo, humuso išsaugojimo problemoms aptarti. Pasibaigus darbymečiui, pats laikas aptarimams, seminarams, diskusijoms. Rokiškio ūkininkai pasikvietė nemažai teoretikų – Lietuvos agrarinių mokslų ir miškų centro agrocheminių tyrimų laboratorijos direktorių profesorių Gediminą Staugaitį, šio centro Joniškėlio bandymų stoties direktorę dr. Stanislavą Maikštėnienę, A. Stulginskio universiteto agronomijos fakulteto dekaną dr. Viktorą Pranckietį, dar kelis Žemės ūkio ministerijos atstovus. Ir … vieną garbios patirties turintį praktiką – ūkininką iš Kupiškio rajono Skapiškio seniūnijos Joną Pakalnį.
Kupiškėnui buvo patikėta pradėti ir užbaigti diskusijas, ir kodėl gi šitaip? Renginio šeimininkas Rokiškio ūkininkų sąjungos vadovas Vytautas Šlikas pripažino nežinantis kito tokio patyrusio ūkininko, sumanaus agronomo, kuris taip pagarbiai ir išmintingai elgtųsi su žeme, jos nealindamas, tausodamas, nesiekdamas tik pelno, naudos, o mąstydamas apie tai, kas liks po mūsų.
Mokė mylėti žemę
Pasakodamas apie savo pusšimtį metų besitęsiančius agronomijos „universitetus“ savo laukuose, ūkininkas J. Pakalnis patikino seniai pasigendantis protingų kalbų, tokių kaip profesoriaus Petro Vasinausko, kaip nepadaryti žemei žalos, kaip jos nenuskurdinti, kaip jai pagelbėti atsigauti po derliaus nuėmimo… Deja, dabar visiems rūpi tik atimti iš žemės tai, kas ten užaugo, nesirūpinant, kas liko…
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Domas JURJONAS