Ūkininkų nuogąstavimai, kad šaltos pastarosios žiemos, išretinusios žiemkenčių pasėlius ir kartu padidinusios draudikų nuostolius, turės blogų pasekmių, jau pildosi.
Vokietijos draudimo bendrovė „Vereinigte Hagel“ keičia savo paslaugų teikimo sąlygas, didina draudimo įmokų įkainius, ieško papildomų saugiklių savo veiklai. Žinoma, tai plonina žemdirbio kišenę ir sunkina jo gyvenimą.
Aptarti šią situaciją praėjusią savaitę į Radviliškį buvo sukviesti zonos savivaldybių žemės ūkio skyrių specialistai, atsakingi už draudimo formalumų tvarkymą. Pasitarime dalyvavo ir Kupiškio savivaldybės žemės ūkio skyriaus vyresnioji specialistė Danutė Juškevičienė.
Naudą jau patyrė
Klausimas paprastas: ar naujovėms sunkiai išjudinami ūkininkai dar ryšis turėti reikalų su draudikais, juk ir taip gana nelengvai nuo 2008 metų Vokietijos bendrovė, beje, vienintelė šalyje užsiimanti pasėlių draudimu, skynėsi kelią Lietuvos rinkoje?
Pasak D. Juškevičienės, geriausią agitaciją atlieka pati gamta: užteko kelių atšiaurių žiemų, permainingų pavasarių, ir ūkininkai įsitikino, kad su gamta nei pasiderėsi, nei pagudrausi. Pagailėjai iš kišenės paleisti šiek tiek pinigėlių, skaičiuok didelius nuostolius. Besikeičiančias ūkininkų nuostatas geriausiai liudija skaičiai: prieš trejus metus savo pasėlius draudė tik keli stambesnieji rajono ūkininkai, o dabar jau ryžtasi ir mažesnieji, turintys iki 100 ar kelis šimtus hektarų javų, nedidelius plotus žiemkenčių ir rapsų.
Štai naujausi draudikų pateikti duomenys apie Kupiškio ūkininkų išlaidas pasėlių draudimui ir gautą naudą. Žiemkenčius pernai buvo apsidraudę 26 ūkininkai, dar 7 pavasarį apdraudė visas vasarines kultūras nuo krušų, liūčių, audrų. Iš viso kupiškėnai buvo apdraudę 7 799 ha pasėlių beveik 17 mln. litų sumai. Draudimo bendrovei įmokėjo 351 tūkst. litų, o žalų atlyginimo gavo 584 tūkst. litų.
Visos šalies mastu skaičiai dar įspūdingesni, juos Radviliškyje susirinkusiems rajonų atstovams pateikė patys draudikai. 2008-aisiais, pirmais bendrovės veiklos Lietuvoje metais, buvo apdrausta 64,5 tūkst. ha pasėlių, o šiemet jau 270 tūkst. hektarų. Draudimo suma išaugo nuo 122 mln. litų iki 800 mln. litų, įmokų suma padidėjo nuo 5 mln. iki 32,4 mln. litų. Žaloms atlyginti pradžioje užteko 117 tūkst. litų, o šiemet suma jau pasiekė 60 mln. litų, iki metų pabaigos, manoma, pasieks ir 70 mln. litų. Taigi nenuostabu, kad bendrovė, pernai Lietuvoje pasiekusi 284 proc. veiklos nuostolių, ryžosi imtis ryžtingų permainų.
Draudimo sistemoje – keturi pokyčiai
Pirmiausia, draudikai susitiko su Žemės ūkio ministerijos vadovais, tai buvo spalio pradžioje. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius aptakiai pripažino, kad buvę svarbu suderinti augalų draudimo sistemos pakeitimus, kad ministerija galėtų prognozuoti lėšų poreikį ir laiku išmokėtų paramą pasėlius apsidraudusiems žemdirbiams.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Domas JURJONAS