Dar šilta, dar saulė turi kaitrumo, dar džiugina gelsvėjanti medžių lapija. Smagu žvalgytis aplinkui ir dangun žvilgsnį pakelti. Argi tai įmanoma padaryti, automobiliu važiuojant? Ne, geriausiai tokiam žmogaus ir gamtos susiliejimui pritinka… dviratis. Tuo įsitikino per pusantro šimto kupiškėnų, dalyvavusių trečiadienį Kupiškio jaunimo centro surengtoje „Dienos be automobilio“ šventėje.
Aktyviausias – jaunimas
Jeigu jau yra diena be automobilio, tai geriausia keturratį transportą „suareštuoti“, aprišti kaspinais ir bent kurį laiką palikti ramybėje. Taip šventės organizatoriai ir pasielgė su rajono mero Jono Jaručio džipu, apraišiotą jį pastatę miesto aikštėje. Šalia kukliai įsitaisė iš Kupiškio Povilo Matulionio pagrindinės mokyklos mokinių atridentas savadarbis automobiliukas, varomas savanorių rankų ir kojų galia.
Tarptautinė diena be automobilio pasauliui ir Kupiškiui jau ne naujiena.
Pirmąkart ji buvo paminėta Prancūzijoje 1998 metais. Sumanymo intencija paprasta: tausoti gamtą, išlaikyti švaresnę gyvenamąją aplinką, žmogui gyventi sveikiau ir aktyviau. 2000 metais šią dieną jau minėjo 760 miestų 26 Europos šalyse. Dabar ją pripažįsta visi didieji pasaulio miestai.
Kupiškiui iki didmiesčių, žinoma, toloka, bet idėja savo mažą žalią miestuką išlaikyti švarų, saugų, patogų judėti žmogui ir dviračiui, yra graži ir sveikintina. Tai kol kas aktyviausiai palaiko Kupiškio jaunimas, jau trečius metus iš eilės rengiantis ta proga žaismingus gatvės renginius.
Atrakcijų netrūko
Šiemet be jau tradicinių tapusių pramogų vaikams ir paaugliams – piešinių ant asfalto, mini viktorinos, ekstremalaus sporto (trickingo) mėgėjų pasirodymo pievelėje, policijos pareigūno pateiktos atmintinės, kaip saugiai važiuoti dviračiu kieme ar gatvėje – buvo ir naujų akcentų. Romantikus nudžiugino gimnazistės Valdos Ridikaitės atliekamos autorinės dainos. Aktyvų gyvenimo būdą mėgstančius senjorus ir sportišką jaunimą sudomino Vilniaus Santariškių klinikų reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro kineziterapeuto Sauliaus Paštuko pastabos apie šiaurietiško vaikščiojimo su lazdomis naudą ir ypatumus. Norintieji čia pat aikštėje bent 15 minučių galėjo pasimokyti taisyklingų kūno treniruočių be ypatingų pastangų, tik vaikščiodami ir tik su lazdomis. Pabandžiusieji sakė: „Ne taip jau paprasta, kaip iš šalies atrodo.“
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ada DVARIONAITĖ