Kaimyniniai rajonai plėsdami savo turizmo infrastruktūrą gali atvykusiems pasiūlyti ne tik pasigrožėti gamtovaizdžiu, aplankyti muziejus, bet ir plačiau susipažinti su amatais, tradicijomis. Anykščių rajone Niūronių kaime įsikūrusiame muziejuje labai populiarios edukacinės programos, kur mokoma kepti duoną, dažyti margučius. Rokiškėnai turistams gali pasiūlyti sūrio kelią, biržiečiai – alaus kelią.
Kaip mūsų rajono populiarinimui gali pasitarnauti Palėvenės dominikonų vienuolyno pastatai, ką ten būtų galima įkurti, į rajono Savivaldybę pasitarti buvo pakviesti amatininkai.
Kiemas ar centras?
Susitikimo pagrindinis tikslas buvo išgirsti pačių amatininkų nuomonę, ko reikia, kad atgytų Palėvenės dominikonų vienuolyno pastatai, kaip pritraukti daugiau turistų.
Pasak pasitarime dalyvavusios Kupiškio vietos veiklos grupės (VVG) projektų administratorės Rimos Aukštikalnienės, pagal vieną Vietos veiklos strategijos įgyvendinamų sričių priemonių – „Tradicinių amatų centrų kūrimas ir bendruomenių paslaugų organizavimas“ – yra skirta 650 tūkstančių litų. Dabar reikia apsispręsti, kokį variantą pasirinktume – įkuriame Amatų centrą ar kiemelį. „Tai ne tik žodžių žaismas, – sakė R. Aukštikalnienė. – Jeigu kursime Amatų centrą, jis turės būti juridinis vienetas. Amatų kiemelis gali būti struktūriniu muziejaus, turizmo ir verslo informacijos centro ar kitos įstaigos padaliniu. Kas yra amatų kiemas, nėra įstatymiškai apibrėžta, todėl viską numatyti galime patys. Šiam projektui vykdyti pareiškėjas turi būti Savivaldybė, o kitas juridinis asmuo – partneriu. Kas bus šio centro ar kiemo valdytojas – spręs Savivaldybė.“
„Logiška, kad reikalavimų Amatų kiemui mažiau. Į kiemą gali bet kas užeiti, o į centrą nelabai, – juokavo meras Jonas Jarutis. – Ko gero, priimtinesnis variantas būtų Amatų kiemelis. Mums svarbiausia išsaugoti Palėvenės vienuolyno ansamblį, nors gal kai kam tai atrodo neįgyvendinama idėja. Gaila, kad nėra iniciatyvos iš pačių amatininkų. Kai kviečiame, neatvyksta, o paskui pasigirsta kalbų, kad nieko nedarome. Ir dabar bus labai sunku nutarti, kokios infrastruktūros reikia, nes turime artimiausiomis dienomis pateikti užduotį projektuotojams.“
Nors į susitikimą buvo pakviesti pynėjai, keramikai, pasikalbėti su Savivaldybės atstovais, rajono meru atėjo tik vienintelis Audrius Laucius, kuris yra kalvis. „Aš pats ten neužsiimsiu darbais, o tik kitiems parodysiu, – sakė A. Laucius. – Kokios įrangos reikės, labai priklausys ir nuo to, kurią sritį pasirinksime: ar žirgus kaustysime, ar papuošalus gaminsime. Norint pristatyti kalvio darbą, daug įmantrių įrankių ir nereikia. Svarbu, kad būtų žaizdras, dumplės, vandens.“
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ