Kaip ir kasmet per Žolinę, tikintieji skubėjo į Šimonių šventovę – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią. Daugumai Žolinės atlaidai yra ypatingi – tai metas, kuomet susitinka seniai nesimatę draugai, giminės ar po tolimiausius pasaulio kampelius išsibarstę buvę šio miestelio gyventojai.
Šiemet Šimonyse gausu ir jubiliejų – sukanka 450 metų, kai pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Šimonių miestelio vardas.
Prieš 340 metų, 1671 m. rugpjūčio 15 d., vyskupas Mikalojus Steponas Pacas konsekravo pastatytą bažnyčią ir padovanojo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų paveikslą, arnotą bei sidabrinę taurę. Nuo to laiko Šimonis ėmė lankyti maldininkai. Čia užregistruota ir ypatingų pagijimų.
Pasak kai kurių šaltinių, prieš 70 metų 1941-aisiais Šimonyse pasirodė Mergelė Marija.
„Mano pati didžiausia svajonė, kad taip gausiai į šią šventovę ateitumėte kasdien – ne tik per Žolinės atlaidus“, – sakė šv. Mišias aukojęs Panevėžio vyskupijos kancleris kun. dr. Romualdas Zdanys.
„Šiuo metu gyvenu užsienyje, tačiau visada pas tėvelius planuoju grįžti rugpjūčio mėnesį, kad per Žolinę galėčiau susitikti su kasmet pas mus atvykstančiais į svečius giminaičiais, – pasakojo ponia Jolanta. – Man tai svarbi šventė. Pernai negalėjau atvykti, tai tą dieną buvo labai sunku – vis sukosi mintys, kaip jie ten, Lietuvoje – visi suvažiavo į Šimonis, o manęs nėra…“
„Kasmet per Žolinę skubame į Šimonis. Čia mus maloniai priima pagiedoti vietiniai bažnyčios choristai, todėl į namus grįžtame ypatingai nusiteikę – ne tik su pašventintais žolynais, bet ir giesmėmis pašlovinę Mariją“, – pasakojo iš Andrioniškio kaimo (Anykščių r.) atvykęs tikinčiųjų pulkelis.
Po šv. Mišių niekas neskubėjo į namus. Sustoję bažnyčios šventoriuje ar šalia esančio skverelio paunksnėje žmonės šnekučiavosi, dalijosi prisiminimais ir džiaugėsi, kad net gamta nepagailėjo gražaus ir šilto oro.
——-
Autorius: Neringa BUTKEVIČIŪTĖ