Praėjusį sekmadienį gražioji Palėvenės dominikonų vienuolyno bažnyčia, menanti XVII amžių, vėl tarsi trumpam persikėlė į praeitį, ne bet kokią, o garbingą ir kilmingą.
Čia surengta Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos šventė su tikromis heraldinėmis bajoriškų giminių vėliavomis, su bajorystės aktų įteikimo iškilmėmis, su jaunųjų bajoraičių priesaika, Lietuvos ir bajorų sąjungos himnų giedojimu. Ir su gražiomis gėlių puokštėmis, artimųjų sveikinimais, jaudulio ašaromis… Su tikrais senoviniais šokiais šventoriaus pievelėje, šventiškais šampano purslais, kelias dienas trukusios šventės įspūdžių aptarimu…
Kas karališkąją bajorų sąjungą paskatino užsukti į Palėvenę? Šventės organizatoriai, Panevėžio krašto bajorai, jau antrus metus vasarą renkasi pas Komaro dvaro savininkus, čia pat kaimynystėn, į Paulianką. Renginio šeimininkas, Panevėžio krašto bajorų sąjungos vadas ir senato maršalka Egidijus Matulevičius ir Lietuvos bajorų sąjungos vadas Jonas Ragauskas turėjo atlikti gražią misiją: suteikti bajorų garbės vardus panevėžiečiui Steponui Kubeckui, krašto sąjungos vado pavaduotojui, ir Komarų dvaro savininkei Nijolei Milaknienei.
Kita svarbi misija – įteikti bajorystės pripažinimo dokumentus dviem jaunoms bajoraitėms: Karolinai Matulevičiūtei ir Linai Bajorytei, taip pat Komarų bajoriškos giminės palikuonėms.
Jaunų merginų pečius paliečia plieninis kardas, kurį laiko sąjungos vadas J. Ragauskas, skambiai aidi bažnyčioje priesakas – „Teprimins šis plieno kardas, koks kilnus bajorės vardas“, o atsaką taria visi susirinkę bajorai: „Tiesa, garbė, orumas.“
Visus šiuos ritualus, iš pašalės atrodančius gana egzotiškai, galėjo stebėti visi, atėjusieji bažnyčion į šv. Mišias, kurias aukojo kanauninkas Vladas Rabašauskas.
Giliąją renginio prasmę atskleidė karališkosios bajorų sąjungos vadas J. Ragauskas, pristatęs organizacijos šiuo metu Lietuvoje vykdomą projektą, Vytauto Didžiojo biusto kelionę po įvairias šalies vietas. Į šį tautiškumo puoselėjimo maršrutą pateko ir Palėvenė, jos bažnyčioje du savaitgalius buvo eksponuojama sąjungos garbės nario skulptoriaus Konstantino Bogdano sukurto darbo kopija.
Pernai minint Žalgirio mūšio 600-ąsias metines, Lietuvos bajorai sumanė įspūdingą akciją: Lenkijos Griunvaldo muziejui padovanoti Vytautą Didįjį, kad šis vienon greton atsistotų prie kito lietuvio, savo pusbrolio, Lenkijos ir Lietuvos karaliaus Jogailos. Nes pergalę laimėjo abu, ten kovėsi ir lietuviai bajorai…
Tai paliudyti gali ir grynas žemaitis nuo Mažeikių, Kazys Strazdauskas. Užkalbintas šventėje Palėvenėje, jis patikino Krokuvos archyvuose suradęs savo giminės ir bajoriško luomo įrodymus. Jo protėviai kovėsi Žalgirio mūšyje, aktyviai dalyvavo 1831 ir 1862 metų sukilimuose, o vienas iš protėvių, rusų kariuomenės generolas, tuos sukilimus malšino, gaudė sukilėlius… Tokios dramatiškos likimų linijos išryškėja, kai pasiryžti atkakliai paieškai, nenuleidi rankų ir su nuostaba gali panirti net iki 1320 metų – nuo tada archyvų dokumentais atsekamos bajorų Drozdovskių giminės šakos.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ada DVARIONAITĖ