Dairydamiesi maisto parduotuvėje, ko nusipirkti, kartais pasidomime, kokių E įdėta į pageidaujamą produktą. O pasirodo, kad tai yra apgaulė, nes „be jokių E“, kaip išdidžiai skelbia etiketė, pagaminti neįmanoma. Dar atkreipiame dėmesį į gaminio rūšį, tačiau aukščiausios rūšies produktai yra brangiausi. Vaikščiodama po „Maximą“ ieškojau ekologiškų produktų, teko paklausti net kelių darbuotojų, kad padėtų susigaudyti tarp gausybės prekių. Tik viena sugebėjo mano smalsumą patenkinti. Dar retas pirkėjas pasidairo stabtelėjęs prie nedidelio skyrelio „Ekologiški produktai“. Prekių skyrelyje nedaug, pasirinkimas menkas. Tai, matyt, lemia paklausos ir pasiūlos santykis. Produktai čia patenka pagaminti iš ekologiškuose ūkiuose augintos žaliavos, todėl šiek tiek brangesni, tačiau tikėtina, kad sveikesni.
Į svečius pas ūkininką
Koks yra ekologiškas ūkis, parūpo pasižiūrėti iš arčiau. Dulkių sūkurių palydima žvyrkeliu nuo Miliūnų į Varaniškius pasuku link Petro Makštelės ūkio. Jau iš tolo šviečia namas, ūkinius pastatus ir techniką šiek tiek paslepia medžiai. Juos pamatau tik įsukusi į keliuką, artėdama prie sodybos. Kiemas ir pastatai tvarkingi, veja nušienauta, tai vienur, tai kitur sukurtos grožio salelės. Pirmiausia pasitinka nemažas šuo, bet, atrodo, kad draugiškas, nors prie namo durų tingiai suvirtę penki nemaži šuneliai. Tad šuniukų mama gali būti ir nepatenkinta viešnios apsilankymu, kad ši nepasikėsintų į jos vaikus. Kadangi gyvūnus myliu ir jų nebijau, todėl drąsiai lipu iš mašinos ieškoti šeimininkų. Prie durų nespėjus prieiti, pasitinka pats ūkininkas Petras Makštelė, o vėliau garuojančios kavos puodukais nešina atskuba ir šeimininkė Audra Makštelienė. Įsikuriame gražiame kampelyje, pavėsinėje, iš kur matyti visas kiemas, tvenkinys, javų laukai.
Kaip ūkininkaujama ekologiškai
Ekologiškai ūkininkaujantys nėra susibūrę. Paklaustas apie kitus, Petras pamini tik Gediminą Laužiką. Makštelių ūkio yra pusė ekologiško (20 ha), pusė įprasto (28 ha įskaitant pievas), nes ekologiškai ūkininkauti gali tik savoje žemėje, nuomojamoje – įprastai. Taip ūkininkaudamas žmogus gali palyginti sąnaudas, žino vienokio ir kitokio ūkio pranašumus ir trukdžius. Ekologiškai augina grikių, kvietrugių ir žirnių, taip pat daržovių šeimos poreikiams.
Ekologiškojo ūkio žemė gali būti tręšiama tik iš rudens mėšlu, o piktžolėms naikinti tinka tik mechaniniai būdai: žemės purenimas, ravėjimas. Iš rudens apartą žemę pavasarį būtinai atkartoja. Talpyklos javų grūdams yra čia pat sodyboje. Su kenkėjais kovoja talpyklas išmazgodami su ūkišku muilu. Visus ekologiškus grūdus pila į tas talpyklas, neveža į bendrą sandėlį. Dažnai yra tikrinama, ar ūkininkas laikosi ekologiško ūkininkavimo reikalavimų, ar nenaudoja cheminių preparatų. Geriausia trąša – dilgėlės: 10 litrų vandens, 1 kilogramas dilgėlių. 10 dienų parauginus ši trąša skiedžiama taip: 1 litras dilgėlinio raugo ir 10 litrų vandens. Tokia trąša purškiami javų laukai, tręšiamos daržovės. Tai ne tik naudinga trąša, bet ir dilgėlynus aplink sodybą išnaikina. O ką daryti, kai bulves apninka kolorado vabalai? Atsakymas nustebino. Reikia pririnkti kolorado vabalų, juos supilti ant skardos, padėti ant kokio nors ugnies židinio ir taip niekuo neapipylus sausai sudeginti. Suskrudę vabalai subyra, galima dar pasmulkinti, tada tuos miltus dėti į vandenį ir nupurkšti bulves. Šeimininkai teigia, kad ekologiškas ūkininkavimas yra netgi lengvesnis – mažiau darbo, mažiau investicijų. Tik tiek, kad nenaudojant jokios chemijos javai nebūna taip švarūs. Tikrai. Tereikia tik pasisukti – už nugaros plyti kvietrugių laukas, tačiau tiesia linija žymu, kur panaudota cheminių preparatų, kur – ne. Pastarajame lauke matyti smilgų, o kitas laukas – švarutėliai javai. Taip ir turi būti, be cheminių medžiagų sunku išnaikinti piktžoles. Gretimuose laukuose ekologiškai ir įprastai ūkininkaujant neišvengsi nesutarimų, nes iš ekologiško lauko dalis piktžolių pasklinda ir po kitus laukus.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Emilija PAMARNACKAITĖ