Kupiškio ligoninėje renovacijos darbai nenurimsta jau ne vienerius metus – remontuojami ištisi skyriai, dėl kurių naudos neretai ir suabejojama. Tačiau mažiausiajai rajono kartai gražesnės Vaikų ligų skyriaus patalpos taip ir nenusimato. Ligoniukai gydomi kukliomis sąlygomis ir šildymo sezonu kartais tenka juos užkloti papildoma antklode ar pastatyti šildytuvą. Kai kurias mamas tokia ligoninės aplinka itin erzina.
Nusivylė
Į redakciją kreipėsi kupiškėnė, kuri visai neseniai su savo trijų mėnesių dukryte grįžo iš Kupiškio ligoninės. Tą laiką, kurį praleido šios įstaigos Vaikų ligų skyriuje, moteris prisimena su siaubu.
Jauna mama pasakojo vos tik atvykusi į ligoninę su savo vieninteliu vaiku dėl itin skurdžios aplinkos norėjusi apsisukti ir bėgti lauk. Ją esą gąsdino langai, pro kuriuos švilpė vėjas, susidėvėjusi patalynė ir, pasak pašnekovės, beširdis personalas.
Motiną itin įskaudino Vaikų ligų skyriaus vedėjos Vandos Savukienės patarimai natūraliai maitinti savo kūdikį bei pasimelsti už jo sveikatą.
„Man tokie gydytojos pasisakymai itin užgavo širdį. Stovėjau už durų ir verkiau, kol mano vaikui ėmė kraujo tyrimus. O pro šalį ėjusi gydytoja man mestelėjo, kad užuot verkusi geriau pasimelsčiau. Juk nesiruošiau vaiko mirčiai, kad mane taip gąsdintų“, – piktinosi medikės nesupratingumu pašnekovė.
Po skausmingų procedūrų moteris teigė vaiką atgavusi visą subadytą.
Stengiasi kaip įmanydami
Tokius kupiškėnės skundus išgirdusi Kupiškio ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja Vanda Savukienė negalėjo sutramdyti ašarų. Jos teigimu, vien pasakymas „subadyta“ jai kelia pyktį: „Negaliu pakęsti šito žodžio savo skyriuje – lyg mes jaustume malonumą badydamos vaikus adatomis. Kraujo tyrimai, kad ir tokiems mažiems ligoniukams – būtini, o kitokio būdo jiems atlikt nėra. Tai nelengva padaryti, kartais pirmąkart ir nepavyksta, nes kūdikio venos sunkiai apčiuopiamos.“
Nereikėjo gydytojai nė pristatyti jos darbu nepatenkintos moters, ji jau žinojo, kam užkliuvo.
„Tą moterį puikiai prisimenu. Jau pirmo susitikimo metu pajutau jos priešiškumą mūsų atžvilgiu. Tik įėjus ji man rėžė, kad mūsų ligoninėje neliks ir mano skirtų vaistų nevartos. Pabendravus mama apsiramino ir aš, ko gero, padariau didžiausią klaidą – pamokiau mamytę, kad reikia maitinti natūraliai tokį mažą kūdikį. Ir ji dėl to labai užsigavo“, – kalbėjo medikė.
Ji teigė maniusi, kad tuomet šis patarimas būsiąs naudingas ir vaikui, ir jo motinai.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ