Šimtmetį atšventė vienintelė šiemet tokio amžiaus sulaukusi Kupiškio rajono gyventoja. Tokio jubiliejaus mūsų rajonas neturėjo jau visus metus. Lukonyse pas sūnų gyvenančios Stasės Barzdenienės sveikinti sugužėjo valdžios ir „Sodros“ atstovai bei didžiulis būrys giminaičių. Šie senolei negailėjo padėkos žodžių už gerą širdį ir nepalaužiamą optimizmą.
Susijaudino dėl šventės
Balandžio 15 dieną nuo paties ryto lukonietės S. Barzdenienės sūnaus Antano kieme buvo girdėti šurmulys. Čia sveikinti šimto metų sulaukusios močiutės atvyko visa minia vaikų, anūkų, proanūkių ir kitų giminaičių.
Pati jubiliatė, įsitaisiusi už vaišėmis nukloto stalo, su švelnia šypsena priiminėjo kiekvieną svečią.
„Šiandien ji visiškai nekalbi. Dar prieš kurį laiką močiutė buvo itin gyvybinga – mielai bendravo su artimaisiais, pasakojo jiems savo prisiminimus apie jaunystę ir netgi dainą užtraukdavo. O dabar tikriausiai truputį susijaudino dėl gimtadienio. Ir atmintis šiek tiek suprastėjo“, – apie savo motiną „Kupiškėnų mintims“ pasakojo Panevėžyje gyvenanti šimtametės vyriausia dukra Eugenija Janulienė.
Be jos, S. Barzdenienė turi dar keturis vaikus, devynis anūkus ir net devyniolika proanūkių. Sutuoktinio moteris neteko dar prieš keturiasdešimt metų. Nuo to laiko ji našlauja.
Didžiąją gyvenimo dalį jubiliatė praleido Terpeikių kaime. Buvo labai darbšti – 17 metų melžė karves kolūkyje ir buvo pripažinta garbės kolūkiete.
Muzikali optimistė
Tik apleidus jėgoms moteris nebepajėgė pati savimi pasirūpinti ir glaudėsi tai pas vienus, tai pas kitus vaikus. Našta savo atžaloms, pasak E. Janulienės, motina jiems niekada nebuvo: „Jei kitas žmogus senatvėje tampa irzlus, skundžiasi sveikata, o tokiame amžiuje net ir mirties pradeda laukti, tai mūsų mama, atvirkščiai – ji dar nepaprastai nori gyventi. Tai – pati didžiausia mūsų šeimos optimistė. Džiaugiuosi paveldėjusi šią jos savybę.“
Didelių sveikatos problemų senolė, vaikų teigimu, taip pat neturi. Ši moteris, anot jų, labai kantri ir kitą kartą net nepasako, jei kas ir skauda.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ