Nors kalbama, jog reikia grįžti prie sveiko ir natūralaus maisto, tačiau realybė visai kitokia. Greitai tikra, o ne klonuota karvutė ar kiaulė gali tapti nacionaline vertybe, o už tikrų – ne genetiškai modifikuotų – kukurūzų paplotėlius ar sojų aliejų mokėsime didelius pinigus. Verslas, pinigų troškimas ar savų interesų paisymas, prisidengiant kilniais tikslais gelbėti pasaulį nuo bado, ima viršų.
Kovo 24 d. Seimas nepriėmė naujos redakcijos Maisto įstatymo projekto, kuris turėjo griežčiau reglamentuoti maisto, kuriame yra genetiškai modifikuotų organizmų, vartojimą. Dalis parlamentarų siūlė nustatyti subjektams, gaminantiems, importuojantiems ir tiekiantiems rinkai maisto produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų, prievolę į valstybinį Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondą mokėti 5 proc. dydžio įmokas nuo pagaminto, importuoto ir tiekiamo rinkai viso produkto vertės. Dauguma pasiūlymų svarstymo ir priėmimo procedūrų metu buvo atmesti. Už naują įstatymo redakciją balsavo 45 Seimo nariai, prieš – 11, susilaikė 48.
Kovo 28 d. Briuselyje posėdžiavę Europos Sąjungos (ES) parlamentarai iš įvairių šalių nerado bendro sprendimo ir dėl maisto produktų, pagamintų iš klonuotų palikuonių.
Ar tai nėra pradžia, kuomet pamažu vis plačiau bus atvertos durys verslui, kuris gali būti pavojingas žmonijai?
Kas tai?
Modifikuoti kukurūzai, bulvės, krakmolas ir dar daugelis kitų produktų, kurie nors ir neauginami Lietuvoje, bet labai dažnai patenka ant mūsų stalo. Jeigu vis dažniau kalbame apie kenksminguosius „E“, tai ar gaminio sudėtyje yra modifikuotų produktų, dar ne kiekvienas gali pasakyti. Visgi atidžiau paskaičius etiketės, peršasi išvada, kad greitai sunkiai rasime gaminį, kuriame nebūtų genetiškai modifikuotų produktų.
Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) – tai organizmai, kurių genetinė medžiaga buvo dirbtinai pakeista naudojant genų inžinerijos technologijas. Jų pagalba iš dviejų skirtingų šaltinių paimtų DNR sukuriama nauja DNR molekulė (DNR molekulėje slypi informacija apie viso organizmo vystymąsi). Taip augalai, mikroorganizmai ar gyvūnai įgyja naujų savybių, kurios jiems iki tol buvo nebūdingos. Pavyzdžiui, įterpus žuvies geną į braškes, yra sukuriama braškė, geriau išsilaikanti žemoje temperatūroje.
Kalbant apie genetines modifikacijas dera skirti selekciją nuo genų inžinerijos, kadangi nors tikslai panašūs, bet metodai iš principo skiriasi.
Selekcija įmanoma tik kryžminant pakankamai giminingus organizmus, kurie gali daugintis ir gamtoje.
Genų inžinerija (būdas, kuriuo kuriami GMO) geba perkelti organizmų genus (savybes) tarp visiškai negiminingų organizmų. Tam pasiekti naudojama sudėtingos technologijos ir genų (savybių) pernaša atliekama mėgintuvėlyje. Tokiu būdu atsitinka tai, kas gamtoje neįmanoma. Pavyzdžiui, Lietuvoje buvo siekta pradėti lauko bandymus su genetiškai modifikuotu rapsu, kuris turi savybę, būdingą samanoms – kaupti nesočiąsias omega rūgštis, kurių gausu žuvų taukuose. Galimybė rapsui susikryžminti su samana gamtoje lygi nuliui.
Pirmiausiai reikia išsiaiškinti
Pasak Seimo nario Valdemaro Valkiūno, apie GMO kol kas niekas neturi tvirtos nuomonės. „Pasigirsta nemažai gąsdinimų, kad jie kelia grėsmę žmogaus sveikatai, nes kišamasi į selekciją, – sakė V. Valkiūnas. – Tačiau viską uždrausti ar nekontroliuoti irgi negalima leisti. Mokslo pažangos nesustabdysi, juolab kad tik tokiu būdu tikimasi sustabdyti badą pasaulyje. Kol kas naudojant GMO nieko blogo nenutiko. Aš už šio įstatymo pataisą balsavau prieš, nors esu pasiruošęs diskutuoti. Mums, Seimo nariams, mokslininkai nepateikė rekomendacijų ar konkrečių išvadų dėl GMO, kad galėtume žinoti situaciją.“
Galioja ES taisyklės
„Aš, kaip ir Kaimo reikalų komitetas, nepritariau siūlymui, kad įmonės, importuojančios maisto produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų, į PSD fondą papildomai mokėtų 5 proc. dydžio įmokas nuo pagaminto, importuoto ir tiekiamo rinkai viso produkto vertės, – sakė Seimo narys Antanas Baura. – Jeigu pritartume tokiai įstatymo pataisai, prieštarautume ES direktyvoms. Tuomet gautume įspėjimą dėl pažeisto reglamento, o nepanaikinus prieštaravimų, gali grėsti ir teisminės procedūros. Aš esu už saugų GMO naudojimą, tačiau negalima pulti į kraštutinumus.“
Pasak A. Bauros, jis yra Kaimo reikalų komiteto narys ir puikiai žino, kad teisės aktams ar jų pataisoms nepritariama tol, kol negaunama pritarimo iš asocijuotų struktūrų (šiuo atveju daug kalbėta su Žemės ūkio rūmais, kurie buvo prieš tokias pataisas).
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ