Ne vienas vyresnio amžiaus sulaukęs žmogus tvirtina norintis sulaukti ramios senatvės. Tačiau aštuntą dešimtį peržengusiai kupiškėnei Vladai Remeikytei, matyt, nelemta savo amžių nugyventi be rūpesčių ir kivirčų. Dėl neįgalios moters globos susirėmė socialiniai darbuotojai ir jos artimieji.
Sesuo pateko į senelių namus
Į „Kupiškėnų minčių“ redakciją kreipėsi dvi senyvo amžiaus mūsų rajono gyventojos Marė Stukienė ir Zosė Strumskienė. Moteriškės pasiskundė, kad jų neįgali sesuo Vlada Remeikytė prieš jos pačios ir artimųjų valią buvo apgyvendinta Kupiškio socialinių paslaugų centre (Subačiaus senelių globos namuose). O iš ten neva išsekusi nuo nepriežiūros atsidūrė Kupiškio ligoninėje.
Iki patekimo į Subačiaus senelių namus, pasak pašnekovių, savo šeimos nesukūrusi aštuoniasdešimtmetį perlipusi Vlada jau 31 metus glaudėsi pas savo seserį Marę Stukienę Kupškyje, Dariaus ir Girėno gatvėje. Tačiau praėjusių metų lapkritį senolę ištiko insultas, paguldęs ją ant patalo.
Keletą mėnesių praleidusią Panevėžio ligoninėje V. Remeikytę, pasak jos seserų, slaugyti apsiėmė jos pačios. Tačiau prieš mėnesį, anot M. Stukienės, grįžusi namo ji savo globotinės neberado. Neįgalios sesers globą perėmė Kupiškio socialinių paslaugų centras.
Tuomet, pašnekovių teigimu, prasidėjo dar didesnės bėdos: „Jei pati tada būčiau buvusi namuose, jokiu būdu nebūčiau jos atidavusi į tą žmonių kankinimo vietą. Kiek man pasakojo žmonės, sesuo į senelių namus buvo išvežta graudžiai ašarojanti. Tokius pinigus ima, o priežiūra – siaubinga“.
Nugąsdino priežiūra
M.Stukienė ir Z. Strumskienė tvirtino, kad savo seserį Subačiuje buvo keletą kartų aplankiusios. Tačiau ten pamatytas vaizdas jas itin nugąsdino.
“Neduok tu Dieve, tokio gyvenimo. Po mėnesio tuose namuose mūsų sesuo buvo išvežta į ligoninę. Visiškai išsekusi, sumenkusi, nei bekalba, nei bevalgo. Dar lankydamos ją Subačiuje matėme, kaip ja ten rūpinosi – kaip akmenį kietai virtą kiaušinį numeta, ir valgyk kaip nori. Tai nuo tokio maisto ir priežiūros mūsų sesuo nieko praryti nebegali – tik per šiaudelį skystimą traukia, – dejavo M. Stukienė, – Ir už ką tokius pinigus centras ima. O dabar, kai sesuo guli ligoninėje, ir mums tenka mokėti už jai reikalingus vaistus. Kaip reikės ištempti iki pensijos dykom kišenėm, tai nebežinau„.
Pašnekovių įsitikinimu, jei V. Remeikytė būtų palikta jų priežiūrai, taip nebūtų atsitikę. Moterys teigė turėjusios savo slaugytoją, kuri padėdavo jų seseriai ir joms pačios. Todėl M. Stukienė ir Z. Strumskienė reikalauja grąžinti joms globotinę.
Pablogėjo po susitikimų
Tačiau Kupiškio socialinių paslaugų centre laikinai direktorės pareigas einanti Jūra Šinkūnienė teigė, kad toks žingsnis būtų itin rizikingas ne tik ligonei, bet ir jų senyvo amžiaus seserims.
“Joms ir pačioms jau reikėtų pagalbos, o ką čia dar kalbėti apie ligonės slaugą. Juk pačios ir paprašė mūsų paimti V. Remeikytę, – visiškai kitokią istorijos pusę atskleidė J. Šinkūnienė, – Iš pradžių mūsų darbuotoja senolę lankė namuose, bet jos seserys pradėjo sakyti, kad joms per sunku prižiūrėti globotinę. Juk Vlada – nejudantis ligonis – jai reikia ir sauskelnes keisti, ir pamaitinti, ir gulimą padėti keisti, kad pragulų neatsirastų. Todėl nuo birželio mėnesio V. Remeikytei buvo suteikta ilgalaikė socialinė globa„.
Pasak direktorės, V. Remeikytė, ko gero, dėl savo principingų seserų ir į ligoninę pateko. Šioms keletą kartų apsilankius Subačiuje, anot jos, ligonės būklė staiga pablogėjo. Atvažiuodavusios į Subačiuje esančią įstaigą, J.Šinkūnienės pasakojimu, moterys konfliktavo su personalo darbuotojais – grasino išsivešiančios savo seserį, nes esą Kupiškio socialinių paslaugų centrui reikalingi tik jos pinigai.
„Iš tiesų už ilgalaikės socialinės globos paslaugas V. Remeikytė sumoka visas gaunamas mėnesio pajamas, kadangi turi mokėti turto mokestį už butą. Šiuo metu bute liko gyventi viena iš seserų, kuri kartu su centro darbuotoja, teikiančia dienos socialinę globą, prižiūrėjo V. Remeikytę iki jai patenkant į stacionarą. Tai liudija, kad seserys ir anksčiau negalėjo savarankiškai be kito asmens pagalbos tinkamai pasirūpinti savo seserimi. Ir dėl šios priežasties V. Remeikytės vardu ilgalaikės socialinės globos paslaugoms gauti prašymą ir kitus dokumentus pasirašė Zosė Strumskienė“, – kalbėjo J. Šinkūnienė.
Tačiau pati globotinė, anot pašnekovės, vykti namo net nenorėjo. V. Remeikytė – veiksni, todėl jos nuomonė, pasak direktorės, taip pat svarbi.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“.
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ