Parduotuvėse kabantys užrašai, kad pirkėjams siūloma lietuviška produkcija, ne visada įtikina. Juolab kad vis daugiau pasirodo neigiamos informacijos apie kai kurių mėsos produktų sudėtį ar neaiškią jų kilmę. Nepasitikėjimą ir baimę didina nežinojimas. Siekiant nors kiek praskleisti paslapties šydą, Lietuvoje vykusioje Europos veterinarijos savaitėje buvo daug kalbama šia tema.
Kupiškio rajono Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patalpose vyko renginys, kurio metu kalba sukosi labai aktualia ir populiaria visiems tema: „Identifikavimas ir atsekamumas maisto grandinėje“.
Informacija skaičiuose
Pasak Kupiškio rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Juliaus Skrandausko, pirkėjas turi žinoti, kokį produktą perka. Jeigu gyvulys sirgs kažkokia liga, už visa tai bus atsakingas savininkas, o ne gamintojas. Atsekamumas – tai procesas nuo gyvulio gimimo iki lėkštės. Deja, maisto pramonė atsekamumui skiria mažai dėmesio. „Mūsų įstaiga kontroliuoja, iš kokios šalies įvežami gyvuliai, – sakė viršininkas. – Pastebėta, kad iš Lenkijos importuojama mėsa dažniausiai prekiaujama turguose“.
Kiekvienas gyvulys turi savo identifikavimo numerį (įsagą), todėl juos atvežus į skerdyklas informacija pirmiausiai patikrinama duomenų bazėje.
Pasak Salamiestyje įsikūrusios skerdyklos UAB „Oksvida“ atstovės Olgos Pukėnienės, skerdiena privalo turėti identifikavimo numerį, kokybės pažymėjimą, galvijų ekspertizės numerį. Visą šią informaciją mato skerdienos pirkėjas.
Veterinarijos gydytoja inspektorė gyvulių gerovei Vida Kaupienė sakė, kad pagal skerdienos spalvą galima spręsti apie jos kokybę. Kuo šviesesnė mėsa (gali būti netgi balta), tuo daugiau joje streso hormonų. Jie išsiskiria skerdžiant gyvulį. Valgant tokią mėsą žmogaus organizmas minėtus hormonus pasisavina.
Reikia žinoti, kaip ieškoti
Ar tikrai galima atsekti, iš kur ir kokia mėsa patenka ant pirkėjų stalo, vyr. veterinarijos gydytojas M.Papučka pasiūlė nuvykus į prekybos centrą atlikti nedidelį eksperimentą.
Apsilankius prekybos centre „Norfa“, pirmiausiai buvo pasiteirauta parduotuvės direktorės Ingridos Karazijienės, ar tiesa, kad šiame prekybos tinkle yra pardavinėjama ūkininkų tiekiama mėsa.
Direktorė patikino, kad jų prekybos tinklas bendradarbiauja su ūkininkais, o už skerdimą atsakinga UAB „Natanga ir Rovisa“, iš kurios ir atkeliauja mėsa.
Pasirodo, kad prie kainų arba šalia vitrinų esančiose lentelėse pulkas skaičiukų pirkėjui gali papasakoti visą parduodamos mėsos kelią, nes tai yra skerdienos identifikavimo numeris.
Paskambinus į veterinarijos tarnybą ir padiktavus tą numerį, galima sužinoti iš kur atkeliavo vitrinoje gulinti jautiena. Eksperimento metu parduodamos jautienos savininkas buvo J. Nausėda iš Kelmės r. Šalagalio k.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Simona STANELYTĖ