Pirmadiená mûsø laikraðèio redakcijoje vyko apskritojo stalo diskusija „Pilietiðkumas – kas tai“. Pasikalbëti ðia tema atvyko Seimo narys, istorikas Arvydas Anuðauskas, Kupiðkio rajono Tarybos narës Skaistutë Paulauskienë ir Zita Kauðakienë, Sàjûdþio aktyvistas Kazys Stanèikas, Kupiðkio jaunimo centro direktorë Gaila Matulytë, buvusi ilgametë kultûros darbuotoja, renginiø reþisierë Auðra Aleksandravièienë, jaunimo organizacijos „Darbas“ Kupiðkio skyriaus pirmininkë, moksleivë Eisvydë Isajevaitë bei savo nuomonæ internetu iðsakë Anglijos Nottingham’o universitete besimokantis lietuvaitis Daumantas Simënas.
Dauguma þmoniø tapatina valstybæ ir valdþià, todël daþnai deda lygybës þenklà tarp blogos valdþios ir valstybës. Kodël taip yra?
A. Anuðauskas: Ðiø dienø bruoþas – þmonës painioja sàvokas. Daþnai jos naudojamos tiems dalykams, kurie nieko bendra su jais neturi. Pilieèiu yra gimstama, taèiau, ar juo tampama – sunku pasakyti. Þmogus pats konstruodamas savo gyvenimo kelià turi pasirinkimà, ar gavæs pilietybæ save susies su darbais, teisiø gynimu, ar pasirinks tik vartotojo kelià, kuris ðiuo metu uþgoþia viskà. Mûsø ðalies istorijoje yra daugybë pavyzdþiø, kai þmonës árodë, kad jie gimë ne tik pilieèiais, bet ir þinojo, kaip ginti savo valstybæ, savo laisves, teises.
K. Stanèikas: Buvo laikotarpis, kai buvome plaèiosios tëvynës pilieèiai. Manau, kad pilietiðkumas prasideda nuo paèiø maþiausiø – kaimo, miestelio bendruomenës. Pilietiðkumas Sàjûdþio laikais buvo daugiau revoliucinis. Kai atsiranda keli stiprûs vedliai – paskui juos seka minia.
Z. Kauðakienë: Þmonës labai daþnai pyksta ir galvoja, kad viskà jiems turi duoti Seimas arba valdþia. O kiek mes patys norim kaþkà pakeisti, padaryti, kad bûtø geriau gyventi? Yra þmoniø, kurie nori vadovauti, bûti ponais, bet nedirbti su paprastais þmonëmis. Tarybos posëdyje taip pat yra daug rietenø, mokyklø vadovai skaièiuoja vaikus, nes su jais ateina pinigai. O ar kas tø vaikø paklausë, kaip jie gyvena, ar turi kà valgyti? Jeigu problemas vadovai, atsakingi pareigûnai sprendþia tik darbo valandomis, o uþdaræ kabineto duris uþmerkia akis prieð tai, kas vyksta aplink – iki tikro pilietiðkumo dar toli.
S. Paulauskienë: Kiekvienas þmogus turi savo kelià, kur gauna pirmàsias pilietiðkumo pamokas. Man labai ásiminë profesorës Vandos Zaborskaitës þodþiai, kad pilietiðkumas pirmiausia yra atsakomybë. Vaikai atsakomybæ turi matyti ðeimoje, aplinkoje, mokykloje, Lietuvoje, Europos Sàjungoje – visur. Manau, kad pilietiðkumo sàvoka yra labai plati, kurioje telpa paþinimas, paproèiai, suaugusiøjø pavyzdys, dora, sàþiningumas.
E. Isajevaitë: Pas mus jaunimas pasikalbëti, padiskutuoti renkasi kiekvienà savaitæ. Kadangi uþsiimame partine veikla, sulaukiame negatyviø pasisakymø, jog politikuojame. Manau, kad þmogus turi teisæ pats rinktis, ir niekas negali jo nuomonës paveikti. Tikras pilietis turi domëtis savo ðalies reikalais, darbais. Sakoma, kad iðmintis turi bûti aukðèiau uþ protà. Taip bûna tada, kai pasimokome ið klaidø, ávykiø, kritikos.
Plaèiau skaitykite „Kupiðkënø mintyse“
——-
Autorius: Nida ÐULCIENË