Antašaviečiai vis dar viliasi įpūsti nors kiek gyvasties į merdėjančius savo kultūros namus. Taupymo sumetimais čia jau kuris laikas nėra nei šildymo, nei elektros, nuo šalčio susproginėję kanalizacijos vamzdžiai. Tokiomis sąlygomis nebegali dirbti ir įstaigos darbuotojai. Tačiau Antašavos bendruomenė apleistose patalpose viliasi bent šarvojimo salę įsirengti.
Prisiglaudė kultūros namuose
Praėjusią savaitę Antašavos kultūros namuose įrengtose vietinės bendruomenės patalpose vyko susirinkimas. Jo metu su kaimo gyventojais susitiko Kupiškio seniūnijos seniūnas Julius Vytautas Semėnas ir Kupiškio kultūros centro direktorius Rapolas Lukoševičius. Planuota išsirinkti savo seniūnaitį (dėl per mažo susirinkusiųjų skaičiaus to padaryti taip ir nepavyko) bei aptarti šarvojimo salės klausimą. Mat antašaviečiai iki šiol mirusius artimuosius priversti šarvoti savo namuose arba gabenti į Kupiškio ar Vabalninko laidojimo namus.
„Mūsų gyventojams jau seniai reikia šarvojimo salės. Iš pradžių planavome ją įsirengti buvusioje klebonijoje, bet čia itin trūksta remonto, o ir ne visi statybiniai darbai leidžiami istorinio paveldo objekte. Todėl jau kuris laikas naudojamės Antašavos kultūros namų sale pirmajame aukšte. Išsikuopėme dvidešimt metų neliestas šiukšles ir suruošėme čia dvejas laidotuves“, – susirinkusiesiems apie savo kaimo problemas kalbėjo Antašavos bendruomenės pirmininkė Ona Pauliukienė.
Be elektros, šildymo ir tualeto
Viskas, pasak moters, naujojoje šarvojimo salėje buvo pakenčiama, tačiau rudenį prasidėjo bėdos – kultūros namai liko be šildymo ir elektros pirmajame aukšte.
„Šarvojimui salę turime, bet kas iš to – tai tik sienos“, – piktinosi antašaviečiai.
„Kaip gali vykti laidotuvės be elektros, nors „giedoriams“ lemputę reikėtų įjungti – o dabar žmonės turi sėdėti visiškoje tamsoje. Gyventojai taip pat norėtų čia ir gedulingus pietus susiruošti, bet ką gali padaryti be elektros – net maisto nepašildysi. Mes sutinkam ir pinigus sumokėti, kad per laidotuves salėje mums būtų įjungtas šildymas ir elektra“, – paantrino O. Pauliukienė.
Be to, antašaviečiams nemaža kliūtis – ir neveikianti kultūros namų kanalizacija.
„Kultūros namų tualetas, tai atleiskite – tikra Antašavos gėda. Kam iš viso reikėjo mokėti tuos 400 tūkst. litų už griūvantį pastatą, kuriame niekas ir dirbti nebegali. Juk kiekvieną dieną praeiname pro kultūros namus ir matome lapelį ant lango, kad kultūros darbuotoja dirba namuose. Užuot palikus 1,5 kultūros darbuotojo etato, geriau būtų elektrą įjungti“, – vienas per kitą piktinosi į bendruomenės susirinkimą atėję gyventojai.
Skaičiuojama sąmata
Tokios antašaviečių kalbos Kupiškio kultūros centro direktorių R. Lukoševičių ne itin džiugino. Jo teigimu, gyventojai dažnai patys lieka pasyvūs kultūrinėje kaimo veikloje ir sugeba tik kritikuoti kitų darbą.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida STAKYTĖ