Paslaugų modernizavimas neaplenkė ir Rytų skirstomųjų tinklų (RST) bendrovės. Tačiau kai kuriomis naujovėmis atsiranda vis daugiau nepatenkintų jų klientų. Kaip žinia, be elektros energijos jau sunkiai galime įsivaizduoti savo darbo dieną, todėl įvairūs gedimai ne tik sukelia nepatogumų, bet kartais pridaro nemažų nuostolių.
Nori pagalbos – atsakyk į klausimus
Bendravimas su jau spėtu praminti „Geležinės ledi“ vardu autoatsakikliu, didelio džiaugsmo mūsų rajono gyventojams nesuteikia.
„Dingus elektrai paskambinau bendruoju kontaktų centro telefonu 1802, tačiau supratau, kad taip greitai pranešti apie gedimą nepavyks. Pirmiausiai teko išklausyti autoatsakiklį ir pasirinkti, su kuo noriu bendrauti, po kiek laiko atsiliepęs „gyvas“ balsas pradėjo teirautis, koks yra mano, kaip elektros vartotojo kodas, elektros pastotės numeris, – skundėsi į redakciją paskambinusi moteris iš Miliūnų. – Vėliau dar pasiteiravo, ar nebuvau pas kaimynus – gal ten yra elektra. Nejaugi dabar senas žmogus šalia bendrojo telefono numerio dar turi mokytis įvairius kodus ar dingus elektrai bėgioti pas aplinkinius ir klausinėti, kokia padėtis pas juos?“.
Dapšių kaimo gyventojai taip pat ne kartą turėjo reikalų su „Geležine ledi“. Kai jų dažni skambučiai tapo nebepakenčiami, vietiniai elektrikai davė telefono numerį, kad nebereikėtų skambinti nelemtuoju 1802. „Skambinome ne kartą ir ne du, o juk šio trumpojo numerio paslauga yra mokama, todėl dar ir sumokėjome už tai, kad dingo elektra“, – piktinosi dažnai dėl elektros gedimų turinti bėdų gyventoja.
Rudikiuose gyvenantis ūkininkas Julius Alekna taip pat savo kailiu išbandė šios naujovės efektyvumą, kai dingus elektrai, nežinia kiek reikėjo laukti, kol gedimas bus pašalintas.
Anot jo, pikta, kad dėl to negali atlikti suplanuotų darbų. Be elektros įstrigo suvirinimo darbai, o per darbymetį juk kiekviena minutė žemdirbiui brangi.
Kita gyventojų nusiskundimų lavina – dėl taip vadinamų planinių elektros įrenginių remonto darbų. Vasaros metu tai gana nemažas išbandymas tiems, kas turi šaldikliuose sukaupę maisto produktų atsargų. Taip pat visa tai didelis galvos skausmas mažų kaimo parduotuvių savininkams, kaip 8 valandas šaldikliuose išlaikyti neištirpusius ledus, neatšilusią žuvį. „Gal galima tuos planuojamus darbus paskirstyti trumpesnėmis laiko atkarpomis?“, – teiravosi gyventojai.
Nuo naujovių – nepabėgsi
Pasak RST atstovės ryšiams su žiniasklaida Editos Sirutienės, centralizuotas skambučių dėl elektros tiekimo sutrikimų priėmimas įdiegtas tam, kad įmonė galėtų profesionaliai, naudodama naujas technologijas, valdyti padėtį. Naudojant vieningą sistemą galima žinoti bendrą situaciją ir racionaliai paskirstyti darbuotojų resursus pagal jų veiklos sritis. Tie, kurie atsakingi už elektros tiekimo sutrikimų šalinimą, – pirmiausia turi juos šalinti, o ne atsakinėti į klientų skambučius.
„Esant centralizuotam skambučių ir tuo pačiu informacijos srauto valdymui žymiai lengviau ir greičiau tokioje situacijoje pašalinti pačius gedimus, nes turime informaciją ne tik apie vieno rajono situaciją, bet ir apie visą RST teritoriją. Į pagalbą labiausiai nukentėjusiam rajonui galime siųsti papildomas RST brigadas iš gretimų rajonų, – teigė E. Sirutienė. – Lietuvoje egzistuoja tik kelios nemokamos telefono linijos. Dauguma verslo bendrovių, komunalines paslaugas teikiančios įmonės ir net valstybinės įstaigos interesantus aptarnauja mokamais trumpaisiais telefono numeriais, nes telefoninio ryšio tiekėjai šios paslaugos neteikia veltui. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad nemokamas numeris dažnai būna naudojamas be pagrindo (pavyzdžiui, vaikų žaidimams), todėl gyventojams gali būti sunkiau prisiskambinti ir registruoti elektros energijos tiekimo nutrūkimo atvejus“.
Anot atstovės spaudai, vartotojo kodas yra pagrindinis kriterijus, kad efektyviai būtų surastas klientas informacinėse sistemose ir užregistruoti elektros energijos tiekimo nutrūkimą kliento vietovėje.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ