Nutarus renovuoti etnografijos muziejaus pastatą, iš karto kilo pakankamai įtampos. Pasibaigus konkursui ir paskelbus jo laimėtoją, aistros neatslūgo. Renovacijos reikalingumu ir remonto kainomis abejojantys mano, kad tuos pinigus, kurie skirti remontui, buvo galima panaudoti kitaip, o taupymo epochoje milijonus kišti į seną pastatą yra neišmintinga.
Žmonės, kuriems pasirodė, kad muziejaus remonto kaina yra per didelė, dėstė savo argumentus. Anot jų, už penkis milijonus litų galima būtų pastatyti net penkis naujus namus. Mat neseniai vienas žmogus teleloto žaidime laimėjo puikiai įrengtą naują dviejų aukštų gyvenamąjį namą su visu sklypu Vilniuje. Tas turtas buvo įvertintas tik vienu milijonu. O vieno muziejaus remontas Kupiškyje kainuoja penkis kartus daugiau. Žmonės sakė turintys duomenų, kad konkurse dėl muziejaus renovavimo dalyvavo tik viena įmonė, ir tai kelia papildomų įtarimų.
Supažindintas su tokiomis abejonėmis dėl muziejaus remonto ir jo kainų, Savivaldybės administracijos direktorius Žilvinas Aukštikalnis paaiškino, kad budrūs ūkinės veiklos stebėtojai turi ne visai tikslią informaciją.
Ž. Aukštikalnis sakė, kad konkurse dalyvavo ne viena P. Gurklio įmonė, o vienuolika organizacijų ne tik iš Kupiškio, bet ir iš visos Lietuvos.
Be to, tie minimi 5 milijonai buvo tik skaičiuojamoji vertė – tiek buvo numatyta projekte. Jame yra numatyta ne tik elektros, šildymo sutvarkymas, senųjų patalpų rekonstrukcija, bet ir naujų patalpų įrengimas mansardose virš senosios ir naujosios pastato dalies.
Kalbėdamas apie tuos 5 projektinius milijonus, Ž. Aukštikalnis sakė, kad konkurso nugalėtoja P. Gurklio įmonė pasiūlė tuos darbus atlikti už ne visai pilnus tris milijonus litų. Tai buvo mažiausia pasiūlyta kaina, todėl ši įmonė ir laimėjo konkursą. Atsakydamas į klausimą, ar tų darbų negalima padaryti pigiau, direktorius sakė, kad gal ir galima, bet tik tokiu atveju, jei įmonė nemokėtų mokesčių (PVM, socialinio draudimo ir t.t.) valstybei. Jei tų mokesčių nereikėtų mokėti, galima sutaupyti net 40 procentų. Šiuo atveju tie 40 procentų vis tiek sugrįžta valstybei.
Be to, darbai muziejuje yra šiek tiek brangesni, nes tai yra kultūros paveldo objektas. Šiuo atveju reikėjo išpildyti paveldosaugininkų nustatytas sąlygas, o tai irgi pabrangino darbus.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS