Apie renginį kultūros centro vitražų salėje ketvirtadienio vakarą jo vedėja Vilija Morkūnaitė sakė: kupiškėnų krašto kultūrai – istorinės svarbos.
Salė buvo pilnutėlė, ne tik miestelėnų, bet ir žmonių iš kaimo vietovių, tarp jų ir prisidėjusių, jog gimtojo krašto nacionalinės vertybės – “Kupiškėnų žodynas„ (I tomas), almanachas “Kupiškis„, kompaktinė plokštelė “Puponių kaimo dainos„ būtų.
Vertybės – ir šių leidinių turinys, ir kūrinių sumanytojai, autoriai, užsibrėžtą darbą atlikę neskaičiuodami laiko ir nelaukdami materialinio atlygio. Ir jų talkininkai – pasiūlę idėją, labai kruopščiai atlikę gautąją mokslininkės užduotį ar susibūrę į ansamblį, kad tik būtų įamžinta pati nuoširdžiausia dvasinė raiška – dainavimas.
Šį kartą pagerbiamiems buvo skirta simbolinė krikštasuolė.
Ką yra nuveikusi iš Bakšėnų kaimo kilusi humanitarinių mokslų daktarė Klementina Vosylytė, renginio dalyviai matė vestibiulyje veikusiame knygynėlyje, o keliasdešimt žmonių rankose jau laikė jos parengto “Kupiškėnų žodyno„ pirmąjį tomą, drauge su Kaziu Morkūnu sudarytą leidinį “Bronė Vosylytė: Kelias į didįjį Žodyną„.
Šalia kupiškėnės mokslininkės sėdėjo ir Lietuvių kalbos instituto, vienintelės jos darbovietės, direktorė Jolanta Zabarskaitė, kolegė Dainora Vaivadienė. Abi viešnios pabrėžė, jog “Kupiškėnų tarmės„ žodynas, tarp kitų septynių tokio pobūdžio leidinių – didžiausios apimties ir kokybiškiausiai parengtas. Etninės kultūros rašytinis paminklas. Mokslininkė šiam tikslui paskyrė per dešimt metų, leidybai paruošti ir kiti trys tomai, kada jie prisiglaus vienas prie kito, priklauso tik nuo lėšų.
Kupiškio viešosios bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyriaus parengtame lankstinuke “Su Žodynu – į gimtinę„, skirtame mokslininkės 70-mečio sukakčiai, informuojama apie visus jos mokslinius tekstus ir nusipelnytus apdovanojimus. O kraštiečiams ypač svarbus jos ryšys su gimtuoju rajonu: ruošia straipsnius “Kupiškėnų enciklopedijai„, istorijos ir kultūros almanachui “Kupiškis„, kitų knygų apie Kupiškį redakcijos kolegijų narė bei straipsnių autorė.
Kupiškio Povilo Matulionio vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Skaistutė Paulauskienė sakė esanti labai laiminga, kad jai su auklėtiniais teko mažumėlę žodynininkei Klementinai talkininkauti, tai padėjo jiems suprasti, kokia etninė vertybė yra tarmiška šnekta. O kad ji gyva kupiškėnų šeimose, patvirtino ir merginų atliktos senovinės kupiškėnų dainos.
Už ilgametį ir pasiaukojamą darbą sudarant ir išleidžiant “Kupiškėnų žodyną„, pastangas saugant ir įamžinant Kupiškio krašto paveldą Klementinai Vosylytei neseniai suteiktas Kupiškio krašto Garbės pilietės vardas. Šiame renginyje rajono Savivaldybės mero pavaduotojas Aidas Mikėnas jai įteikė regalijas, “Kupkėmio“ ansamblis sugiedojo “Ilgiausių metų„.
Rajono svarbiausius kultūros reiškinius 2007 metais atspindi, pristato kraštui nusipelniusius asmenis, tradiciškai skelbia buvusių renginių kalendorių almanacho “Kupiškis„ penktasis numeris.
Pristatydamas šį leidinį jo rengėjas Vidmantas Jankauskas pabrėžė, jog jame skelbiama labai vertinga Alvydo Totorio publikacija “1603 metų Kupiškio seniūnijos inventorius„. Tokie istoriniai dokumentai iki 2000 metų istorikų visai netyrinėti,
o kupiškėnai jau gali labai daug sužinoti iš savo krašto tolimos praeities.
Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė pristatė almanache pradedamus spausdinti skapiškėno Jono Markevičiaus prisiminimus, rašytus lageryje.
Šiame leidinyje net dvi labai išsamios kraštietės Jonės Žebrytės publikacijos. Vienoje iš jų ji tarsi padeda tašką diskusijai apie “Senovinių kupiškėnų vestuvių„ ištakas, kita – “Puponių dainininkai. Sėkmės ir nesėkmės„ buvo įvadas į kompaktinės plokštelės “Puponių kaimo dainos„ šiame vakare pristatymą.
J. Žebrytė pasakojo, jog kraštotyros ekspedicijose dalyvavo nuo 1966 metų, tačiau vis tolimesnėse Lietuvos vietose, o jai toks savas buvo Puponių kaimas, jos mamos Adelės Starkutės- Žebrienės gimtinė. Joje viešėdama klausydavosi ir dėdžių Vlado, Broniaus, Jono Starkų, vietoj pasikalbėjimo, dainavimo po darbų.
Iš pradžių ir Puponių kaime ji dainas, tautosaką užrašinėjo kaip ekspedicijų dalyvė, tačiau vėliau apsisprendė darbuotis viena. Pavyko priprašyti, kad Ona Baltušienė, kitiems pritariant, padainuotų apie du šimtus dainų. J. Žebrytei rūpėjo suburti dainų atlikėjus ir į ansamblį, drąsino juos pasirodyti scenose, pasistengė, kad puponiečių dainavimo įrašas nuskambėtų per Lietuvos radiją, jog jų atlikimas būtų įrašytas į plokštelę. Pristatoma kompaktinė plokštelė “Puponių kaimo dainos„ – Muzikos ir teatro akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikos skyriaus leidinys. J. Žebrytė kvietė šių dainų klausytis ir pajausti atlikėjų balsų sukeliamą šiurpuliuką.
Almanache publikuojamas pernai tragiškai žuvusio Manto Gimžausko eilėraščių pluoštas. Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Audronė Šarskuvienė sakė, jog jų mokyklos auklėtinio paliktuose kūrybos rankraščiuose rusenanti dvasia – labai artima jaunimui ir pakvietė pasiklausyti gimnazistų atliekamos poetinės kompozicjos „Šunų giesmė„ (pastatymas V. Morkūnaitės ir A. Šarskuvienės).
Skaitytojas pasiges, kad nebuvo dar vieno šiame renginyje žadėto momento – Kupiškio krašto Garbės pilietės vardo suteikimo dailininkei Bronislavai Jacevičiūtei- Jėčiūtei. Iš tikrųjų viskas – ir regalijos, ir gėlės šiai garbiai kraštietei buvo įteiktos bei nuoširdžiausi žodžiai pasakyti tą patį vakarą, tik ne Kupiškyje, o jos bute Vilniuje, nes tausodama savo sveikatą 89 metų moteris ilgesnei kelionei nesiryžo. O čia, iškilmių salėje, buvo perskaitytas jos laiškas tėviškėnams: “Jūs buvote man artimi ir geranoriški per visus mano kūrybinio darbo dešimtmečius.(…) Nuoširdžiai dėkoju už Jūsų rūpestį ir netikėtą dovaną, kurios galbūt ir nenusipelniau„.
——-
Autorius: Eleonora VAIČELIŪNIENĖ