Antradienio pavakarę kultūros centro vitražų salės žibintai švietė Kupiškio darbdavių klubo ir rajono Savivaldybės bendro renginio dalyviams. Jiems pateikta daug reikalingos ir dar nesuspėtos plačiai paskelbti informacijos, tarp lektorių ir jų su klausytojais mezgėsi diskusija “Kaip paskatinti Kupiškio rajono verslininkus greičiau kurti planus smulkiam verslui plėtoti, mikroįmonėms steigti panaudojant Europos Sąjungos skiriamas lėšas„.
Pristatytas pulkelis lektorių – žemės ūkio ministro pavaduotoja Virginija Žostautienė, ūkio ministro pavaduotojas Vytautas Naudžius, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas, UAB “Investicijų ir verslo garantijos„ Verslo plėtros skyriaus vadovas Audrius Zabotka. Dalyvavo rajono meras Jonas Jarutis, Savivaldybės administracijos direktorius Žilvinas Aukštikalnis ir kiti.
Pradėdamas šį renginį Kupiškio darbdavių klubo prezidentas Zigmantas Aleksandravičius nuotaikingai apibūdino ne tik šio, bet ir ateityje būsiančių seminarų esmę – mokytis kapitalizmo ekonomikos, kuri šio laikmečio Nepriklausomos Lietuvos pirmajai verslininkų kartai tebėra “naujai atrandama žemė„.
Pasak svečio D. Arlausko, verslo neįmanoma plėtoti be partnerių. Tad ir naujų įstatymų ruošimo lygmeny ieškoma sąjungininkų bei pastaruoju metu vis dažniau tai pavyksta. Antai Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prieita prie išvados, jog tikslinga didesnę pelno normą leisti įmonėms nurašyti į sąnaudas, kurios panaudojamos darbuotojų visapusiškai gerovei. Manoma, jog tai būdas mažinti ir valstybės naštą, kurią ji užsikrovė pasirinkdama vien pašalpų dalijimą be socialinės paramos neišgyvenantiems žmonėms.
Suteikdami didesnę laisvę įmonių savininkams rūpintis žmonių poreikiais, mažinsime ir savo šalies gyventojų emigraciją.
Atitinkamų ministerijų ir konfederacijų lygmeny sprendžiami ir atskaitymai “Sodrai„ nuo atlyginimo, kai jis didesnis už šešis vidutinius. Vis dėlto jau dabar tenka mąstyti, kokia situacija laukia mūsų senėjančios visuomenės.
Viceministrė V. Žostautienė informavo apie didesnes galimybes ES finansine parama pasinaudoti ir kaimo žmonėms. Viena iš jų – be ūkininkavimo, užsiimti ir papildoma veikla. Pirmiausia tai būtų tradiciniai verslai – kalvystė, drožyba, kulinarija, įvairios paslaugos. Anksčiau smulkusis verslas nebuvo remiamas, o dabar jau ruošiama teisinė bazė ES finansavimui panaudoti, tokių galimybių tikimasi jau nuo ateinančių metų.
Viceministrė priminė visas ir jau veikiančias programas su finansavimo milijardinėmis lėšomis.
Į nusiskundimą, jog esama daug biurokratizmo, irgi guodė, kad vis labiau įsigilinama ir į tai. Antai sutarta, jog motyvuoti projektai, kai jiems einamaisiais metais finansuoti pritrūksta fondo lėšų, jau neatmetami, o perkeliami į kitus metus.
Pasinaudoti teikiama smulkiajam ir vidutiniam verslui finansine parama, pasak V. Žostautienės, pretendentui būtina reikiama kvalifikacija bei praktinė patirtis. Vadinasi, reikia mokytis. Ir tokiems
reikalams ministerijų lygmeny surandama lėšų. Sodiečiams aktualu, ar ES paramos negalima gauti medicinos, socialinių paslaugų tarnyboms steigti. Užtat didelės galimybės plėtoti kaimo turizmą, steigti stovyklavietes. Pagal visas kaimo rėmimo programas kupiškėnai per 2007-2013 metų laikotarpį turės galimybę pasinaudoti dešimt milijonų litų ES parama, žinoma, atitinkamai pridėdami ir savų investicijų.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Eleonora VAIČELIŪNIENĖ