Sutikti kaminkrėtį, kuris, sako, jį išvydusiam laimę nešąs, mūsų rajone turbūt neįmanoma, nors kone ant kiekvieno gyvenamojo namo stogo išvysime kaminą – su stoginuke ar be jos, tinkuotą ar žvilgantį skarda, aptrupėjusiomis plytomis ar išlindusiu indėklu – nelygu savininko kišenei ir jo požiūriui į saugų šildymą.
Lietuvoje kasmet supleška daugybė gyvenamųjų namų. Dažnai gaisrai kyla dėl neteisingos šildymo įrenginių eksploatacijos. Nemažai namų savininkų, sodininkų patys statosi krosnis, židinius, dūmtraukius ne visuomet laikydamiesi priešgaisrinės saugos reikalavimų, aplaidžiai minėtais įrenginiais naudojasi. Per devynis šių metų mėnesius dėl to šalyje kilo 557 gaisrai, o jų aukomis jau tapo devyni žmonės, iš jų du vaikai. Kupiškio rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos vyresnysis inspektorius, vidaus tarnybos kapitonas Raimondas Kurkulis informavo, kad praėjusiais metais dėl krosnių įrengimo ir eksploatavimo pažeidimų mūsų rajone kilo 13, šiemet – jau 9 gaisrai.
Mažiau suodžių skleidžia gerai išdžiuvę malkos
Neretai gaisro priežastimi tampa nesutvarkyta krosnis, užsikimšęs kaminas. Dūmų kanaluose, dūmtraukiuose susikaupę suodžiai gali užsidegti ir savaime. Nors kaminus prieš kūrenimo sezoną, kaip reikalauja priešgaisrinės saugos taisyklės, išvalyti būtina, tačiau šį darbą profesionaliai atliekančių kaminkrėčių turbūt ir su žiburiu nerasime. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė spaudai Rita Skavičienė „Kupiškėnų mintims“ sakė, kad verslo liudijimai krosnių, kaminų ir židinių valymui nuo šių metų sausio 1 d. buvo išduoti dviem asmenims. Vienas iš jų šia veikla užsiima Panevėžio rajone, kitas nuo sausio 20 d. iki vasario 18 d. ją plėtojo Panevėžio mieste. Taigi oficialių žinių, kad kas nors krosnių, kaminų ir židinių valymu užsiimtų mūsų rajone, nėra. Beje, legendomis apipinta kaminkrėčio profesija, kaip arklių kaustymas, folkloras, kalendorinės ir šeimos šventės, tradicines mugės, jomarkai, patenka į tautinio paveldo sąrašą.
Kaimo žmonės turi daugybę patarimų, kuo ir kaip kūrenti, kad dūmtraukiuose kauptųsi kuo mažiau suodžių. Pagembės kaime (Subačiaus sen.) gyvenantis Vytautas Boika sakė, jog suodžiai mažiau kaupiasi kūrenant lapuočių malkomis, o jau susikaupusius suodžius nubyrėti priverčia drebulės malkos. Sakinga spygliuočių mediena suodžius tiesiog prilipina prie dūmtraukio sienų.
Pasak vyriškio, svarbiausia krosnį kūrenti kuo sausesnėmis malkomis. Tad šiam šildymo sezonui jų pasirūpino jau pernai. Kaminą, prieš pradėdamas kūrenti, išsivalė pats. V. Boikos nuomone, šiam nesudėtingam darbui nebūtina ieškoti kaminkrėčio. Jo valymo metodas paprastas, naudotas dar senolių: ant ilgo pagalio pririša ėglį ir juo brauko per visą kaminą, po to suodžius per angas išsemia. Taip ir kaimynei pagelbėjęs pasiruošti šildymo sezonui. Pašnekovas praktikuoja ir dar vieną suodžių „mažinimo“ būdą: ant degančių malkų užmeta bulvių lupenų – iš jų išsiskiriantis krakmolas neleidžia suodžiams prilipti prie dūmtraukio sienelių.
Padeda chemija
Šildymo įranga prekiaujančios įmonės „Vilpra“ atstovas Rytų Lietuvos regionui Petras Timčenka teigė, kad kaminų pardavimas paskutiniu metu suintensyvėjo. Įrengiant dūmtraukius, būtina pasiekti optimalią degimo produktų trauką. Šiam tikslui siūloma sumontuoti į esamus dūmtraukius apvalius įdėklus arba įrengti pristatomus apšiltintus dūmtraukius. P. Timčemka pabrėžė, kad jų siūloma produkcija turi gamybos kontrolės sistemos sertifikatą. Jis ne tik rodo produkto kokybę, bet ir yra reikalingas naujos statybos namo priėmimui, jo reikalauja preišgaisrinės tarnybos.
Pašnekovas teigė nuoširdžiai gailintis žmonių, kuriuos sugundo pigiau dūmtraukį siūlantys įrengti sukčiai. Būna ir taip, kad jie liepia pačiam žmogui nusipirkti metalą ir tada iš jo žada pagaminti dūmtraukį. O jis sudega ir sukrenta į krosnį. Juk ne bet koks metalas, o tik atsparus ugniai, karščiui ir kondensatui šiam reikalui tinka. Ypač svarbu ir sujungimo būdas. Kaminas užsidega, jei jis neteisingai naudojamas. Visiems, kurie apšildo savo namus kieto kuro katilais arba yra įsirengę židinius, P. Timčenka siūlo nebrangių cheminių medžiagų – suodžių sudeginimo katalizatorių. Ši miltelių pavidalo medžiaga, anot pašnekovo, išvalo kaminą nuo suodžių, taigi gaisro pavojaus dėl užsikimšusio dūmtraukio nebeliks, valo katilų vidinius paviršius, gerina degimo procesą, mažina koroziją. Trijų kilogramų miltelių pakuotės užtenka visam šildymo sezonui.
Vietoj eglišakių
Kiek patarimai deginti bulvių lupenas, naudoti miltelius ir pan. yra naudingi, specialistai nesiėmė komentuoti. Pagal reikalavimus, kaip teigė R. Kurkulis, prieš šildymo sezoną privalu išvalyti suodžius iš kaminų, dūmtraukių ir krosnių, o vėliau kūrenimo sezono laikotarpiu šią įrangą reikia valyti kas tris mėnesius. Susikaupus daug suodžių, pablogėja trauka, daugiau sunaudojama kuro, krosnis ima „dūmyti“, suodžiai gali savaime užsidegti. Kad kaminkrėčiai siūlytų savo paslaugas rajone, jau kurį laiką ugniagesiams, kurie taip pat sulaukia prašymų išvalyti kaminus, neteko girdėti. Tokių paslaugų ugniagesiai neteikia, bet, jei labai kam tokia bėda iškyla, geranoriškai pagelbėja. Gerai paieškojus, Kupiškyje galima įsigyti gan paprastą įtaisą dūmtraukiams valyti. Tai metalinis apvalus šepetys, plieninis troselis ar stipri virvė ir metalinis apvalus rutulys. Šiais įtaisais išvalomi dūmtraukių kanaluose susikaupę suodžiai, patikrinama, ar dūmtraukio ar ventiliacijos kanaluose nėra pašalinių daiktų. Jie atstoja seną būdą kaminus valyti stipriai surištu eglės ar pušies šakų gumulu.
Kūrena ir „bambaliais“
Beje, gaisrai namuose, pasak R. Kurkulio, kyla ne tik dėl netvarkingų krosnių ir dūmtraukių. Dažnai pasitaiko, kad prie krosnių pakurų ant grindų nėra pritvirtintos skardos. Iš neprižiūrimos tokios krosnies iškritusios žarijos ar kibirkštys gali bet kada sukelti gaisrą. Rizikinga ir perkūrenti krosnis. Pavojus kyla tuomet, kai dūmtraukiai nebeatlaiko karščio ir atsiranda sienelėse įtrūkimų arba nuo perkaitimo sutrūkinėja dūmtraukio plytos. Todėl labai svarbu dūmtraukius ir kaminus baltinti. Jei tokiame dūmtraukyje atsiras įtrūkimas ar plyšys, jis bus lengvai pastebimas.
Eksploatuojant šildymo įrenginius, draudžiama laikyti kurą prie pakuros; įkurti juos degiais skysčiais; kūrenti anglimi, koksu, skystu kuru, dujomis tam nepritaikytus šildymo įrenginius; kūrenti malkomis, ilgesnėmis už pakurą; naudoti vėdinimo kanalus dūmams šalinti; palikti be priežiūros kūrenamas krosnis, židinius ir leisti juos prižiūrėti mažamečiams vaikams; džiovinti ir laikyti degias medžiagas prie krosnių, katilų ir jų vamzdynų arba ant jų; smilkstančias anglis ir šlaką pilti arčiau kaip 15 m nuo pastatų.
Kai kurie kupiškėnai į krosnį įsigudrina sumesti „bambalius“. Jie lydosi, kaupiasi ant sienelių, užsidega. Problemų kyla ir prasidėjus mėsos rūkymui: pakuria išsiblaškiusi šeimininkė ugnį krosnyje ir, palikusi ją be priežiūros, išeina žiūrėti serialų, kol ją pasiekia ne gardus rūkytų gaminių, o pleškančių sienų kvapas.
Akcija
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nuo pirmadienio visoje šalyje pradėjo akciją „Kūrenkime saugiai“. Jos tikslas – padėti apsisaugoti nuo gaisrų, kylančių dėl krosnių įrengimo ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų labiausiai pažeidžiamai visuomenės daliai – socialiai remtinoms šeimoms ir asmenims. Akcijos metu valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriai kartu su atsakingais savivaldybių socialinės paramos skyrių ir seniūnijų darbuotojais lankysis pas socialinės rizikos asmenis, atkreips jų dėmesį į būstuose naudojamų šildymo įrenginių priešgaisrinę būklę, patars, kaip jas saugiai eksploatuoti. Šia akcija norima atkreipti ir Savivaldybių dėmesį į šią pastarojo laikotarpio aktualią problemą ir bendromis pastangomis ieškoti galimybių praktiškai padėti socialiai remtiniems asmenims suremontuoti netvarkingas krosnis, išvalyti dūmtraukius, apsirūpinti dūmų detektoriais.
Neseniai Kupiškio r. priešgairinės gelbėjimo tarnybos specialistai įgyvendino dar vieną akciją – „Būk saugus, moksleivi“, kurios metu apie 900 rajono pradinukų supažindino su saugaus elgesio taisyklėmis, mokė kaip išvengti gaisro ir ką daryti jam kilus.
——-
Autorius: Jurgita ŽIUKAITĖ