Kasmet skelbiami šalies vidurinių mokyklų ir gimnazijų reitingai atsižvelgiant į tai, kiek jų abiturientų įstojo pirmuoju numeriu į pasirinktas specialybes aukštosiose mokyklose, galima drąsiai sakyti ne visiškai atspindi tų ugdymo įstaigų mokymo kokybę. Abiturientų sėkmę, be abejo, lemia ir daug subjektyvių dalykų. Vienas iš tokių – papildomas mokymasis. Ar samdyti korepetitorių – mokytoją, padedantį įveikti mokymosi spragas ir sunkumus, šiais laikais yra būtinybė ar mada?
Kaip sekėsi šturmuoti universitetus?
Šiemet Kupiškio Povilo Matulionio vidurinę mokyklą baigė 56 abiturientai. Iš jų 30 studijuoja universitetuose, o 9 siekia aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo kolegijose. Aukštesniąsias profesines mokymo įstaigas pasirinko 3. Pasak šios vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojos ugdymui Zitos Navackienės, 6 buvę jų abiturientai niekur nestojo, dirba. Vieni taip nusprendė dėl prastesnių mokymosi rezultatų, kitiems sunkios gyvenimo sąlygos kol kas neleidžia kažkur toliau mokytis.
Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos direktorius Virginijus Žilinskas informavo, kad iš 145 šiemet gimnaziją baigusių moksleivių 88 (60,7 proc.) įstojo į universitetus, 42 (29 proc.) siekia aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo kolegijose. Profesinio rengimo centrus pasirinko 5. Tarp 10-ties likusiųjų yra neįstojusių, pasirinkusių karinę tarnybą, išvykusių dirbti į užsienį.
Pasak Subačiaus gimnazijos direktorės Janinos Ivanovienės, iš 17 šiemet baigusiųjų 9 įstojo į universitetus. Šiaulių universitetą pasirinko 2, Vilniaus Gedimino technikos universitetą – 3, Žemės ūkio, Vilniaus valstybinį ir pedagoginį universitetus – po 1. Subatėnai turės dar vieną savo krašto artistą. Įvairiuose respublikiniuose skaitovų konkursuose laurus skynusi Oneida Kunsunga sėkmingai įstojo į Lietuvos muzikos akademijos Teatro ir kino meno fakultetą. Niekur nestojo 4 abiturientai subatėnai. Iš jų 3 jau išvyko dirbti į Angliją.
Skapiškio vidurinę mokyklą šiemet baigė 6 moksleiviai. Direktorės pavaduotoja ugdymui Audronė Liudvinavičienė sakė, kad po vieną skapiškėną įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo, Vilniaus valstybinį, Gedimino technikos ir Šiaulių universitetus. Viena moksleivė pasirinko Kauno menų kolegijos Palangos skyrių ir vienas vaikinas mokosi statybininkų rengimo centre.
Korepetitorių daugėja
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, mūsų rajone pernai papildomo mokymo (korepetitorių) veiklai buvo išduoti 7 verslo liudijimai, o šiemet tokių jau yra 12. Metinis tokio verslo liudijimo mokestis – 100 Lt. Tokia suma pedagogams, besiverčiantiems papildoma veikla, finansine prasme nėra labai didelė našta. Mat, pavyzdžiui, matematikos korepetitoriai Kupiškyje už valandą ima apie 12 Lt, anglų kalbos specialistai – 25 Lt.
Dažniausiai papildomai mokomasi matematikos, anglų ir lietuvių kalbos, istorijos, gal dar chemijos.
Į klausimą, ar to reikia, ar moksleiviams, kad nesukluptų per egzaminus, tikrai nepakanka per pamokas įgytų žinių, kalbinti pedagogai atsakė panašiai.
Lazda su dviem galais
Pasak V. Žilinsko, oficialios informacijos, kiek gimnazistų naudojasi korepetitorių paslaugomis, jie neturi. To dalyko niekas netyrinėjo. Papildomai mokytojus vaikams samdo tėvai. Vienareikšmiai pasakyti, ar egzaminus geriau laiko tie, kurie naudojosi korepetitorių paslaugomis, ar tie, kurie apsiėjo be jų, negalima. Vėlgi reikėtų atlikti išsamius palyginamuosius tyrimus. Direktoriaus nuomone, mokymo programos pakankamai plačios. Išplėstinis dalyko kursas dera su egzaminų programa. Temų, kurių nesimokė abiturientas mokykloje, tikrai nėra. Kartais gali atrodyti, jog egzaminų rengėjai įdeda kitokio pobūdžio užduočių, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo tarsi naujas dalykas. Paprastai tai būna tik skirtingas požiūrio į gerai visiems žinomą temą aspektas.
V.Žilinsko teigimu, didžiausia bėda, kad daug moksleivių apie būsimos profesijos pasirinkimą, tolimesnes studijas susimąsto tik artėjant brandos egzaminams. Iki tol sistemingai nesimokius būna spragų. Tad ir prireikia papildomo mokymosi. Beje, jau dveji metai visų dalykų mokytojams yra skirtas užmokestis už papildomas valandas. Kas ko nespėja išsiaiškinti per pamokas, gali lankyti tam tikro dalyko papildomus užsiėmimus ir mokykloje. Deja, ne visi linkę tuo pasinaudoti.
Z. Navackienės nuomone, samdyti vaikui korepetitorių 50 proc. yra mada ir 50 proc. – būtinas reikalas Pedagogė ne visiškai sutiko su V. Žilinsko nuomone dėl egzaminų programų ( įvairių nuomonių mokytojai ta tema yra pareiškę ir pedagoginėje spaudoje, – aut. past.). Anot jos, egzaminų užduotyse visgi būna ne programinių dalykų. Tačiau moksleiviai neatkreipia dėmesio į pastabą, kad gali atlikti ne visas užduotis. Vaikai būna įpratę padaryti viską. Laiko egzaminui būna mažai, skubama. Neretai egzamino įvertinimas būna daug prastesnis nei realūs vaiko sugebėjimai. Tai lemia ir prastas psichologinis bei fizinis abituriento pasirengimas, individualios charakterio savybės. Antai per egzaminus daug sunkiau sekasi labai jautriems, lėtokiems vaikams. Dabar užduotys būna orientuotos į protaujantį, mokantį sisteminti, analizuoti informaciją moksleivį. Iškalti pamokas neužtenka.
Z. Navackienė sutiko, kad vieniems moksleiviams gali stigti individualaus darbo. Tokiems tikslinga ir papildomai pasimokyti pas korepetitorių. Kiti į tokius užsiėmimus eina pildydami tėvų norą, per pamokas atsipalaiduoja, nėra linkę dirbti. Pedagogės nuomone, korepetitorius vaiką kartais gali išmušti iš vėžių, o dalyko mokytojas dirba pagal tam tikrą sistemą.
J. Ivanovienė sakė, kad subatėnai moksleiviai važinėjo į anglų kalbos mokyklėlę Panevėžyje, buvo lankiusių Šiaulių universiteto matematikos ir informatikos mokyklą, kai kas važinėjo pas korepetitorius ir į Kupiškį. Tokių, ko gero, bus ir šiemet. Taip yra todėl, jog pamokos laikas yra ribotas. Tėvai skatina vaikus įgauti daugiau žinių, likviduoti mokymosi spragas. Žinoma, jei yra prašoma, tai ir jų gimnazijos mokytojai tikrai neatsisako padirbėti su vaikais papildomai.
A. Liudvinavičienės nuomone, mokymosi rezultatai priklauso pirmiausia nuo moksleivio motyvacijos, sugebėjimų. Samdyti korepetitorius greičiau yra mados dalykas. Per egzaminą gauti iki 85 balų tikrai įmanoma ir be papildomų pamokų. Žinoma, jei norima surinkti 100 balų, kita kalba.
Anot pedagogės, skapiškėnai abiturientai tikrai neturėjo jokių korepetitorių ir labai sėkmingai įstojo į universitetus. Tai ir vietos mokytojų, kurie daug dirbo su jais, nuopelnas.
Kitaip neįstosi
Pasišnekėjus su tėvais, paaiškėjo, kad korepetitorių vaikams samdo tie tėvai, kurie pastebi, jog jų atžalai prasčiau sekasi vienas iš tų dalykų, kurio gali prireikti ateityje renkantis tam tikrą specialybę, kurio egzaminų balai bus svarbūs siekiant įgyti aukštąjį išsilavinimą. Papildomomis pamokomis paprastai susirūpinama dvyliktoje klasėje. Retesniais atvejais jas lanko ir kitų klasių moksleiviai. Pavyzdžiui, viena mama sakė, kad šeštokei dukrai ieškanti lietuvių kalbos mokytojo, kuris padėtų įveikti šio dalyko spragas. Moteris įsitikinusi, kad daug vaikų gimtosios kalbos pagrindų neįgyja pradinėse klasėse.
Abiturientas Martynas įsitikinęs, kad korepetitorius būtinas, jei nori konkuruoti su kitais per stojamuosius į universitetą. Juk kartais tik kelios šimtosios balo nulemia sėkmę. Vaikinas papildomai lanko matematikos užsiėmimus. Gal būt važinės ir pas vieną panevėžietį mokytoją, kurio paslaugomis jau ne vieneri metai naudojasi ir kupiškėnai, siekiantys surinkti daug balų per valstybinį istorijos egzaminą.
Lietuvių kalbos korepetitorius.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ