Jau ne pirmi metai redakcija gauna nusiskundimų, kad privatininkai, turintys sodybas prie Kupiškio marių, apsitvėrė teritorijas ir žmonės nebegali prieiti prie vandens telkinio. Ne kartą važiavome pasižiūrėti į tas užtvaras. Kartais vykdavome ir su seniūnu, ir su kitais Savivaldybės darbuotojais, tačiau niekada taip ir neradome iki pat marių aptvertų vietų. Tais atvejais, kai kitose teritorijose būdavo aptinkamos tvoros ar kitokios užtvaros, aplinkosaugininkai gana greitai susitvarkydavo su pažeidėjais.
Tvora ir šuo
Šį kartą pranešimas apie tvorą iki pat marių pasitvirtino daugiau nei šimtu procentų. Prie marių gražią sodybą pasistatęs UAB “Ochoco Lumber„ generalinis direktorius amerikietis Džonas Rovelas tvorą užsitvėrė ne tik iki pat marių, ji kelis metrus nusitęsė ir į vandenį. Kupiškėnus papiktinęs statinys pastatytas kapitaliai, o stulpeliams iki pat marių pamūrytas pamatas. Žmonės, nepatenkinti, kad nebegali laisvai eiti marių pakrante, skundėsi, kad amerikonui ir tvoros negana. Jis paleidžia laisvai po teritoriją lakstyti rotveilerių veislės šunį. Taigi, net ir perlipti per tvorą ne dažnas ryžtųsi. Tiesa, kai nuvažiavome pasižiūrėti į užtvarą prie marių, šuo nebuvo palaidas. Jis nelabai draugiškai amsėjo uždarytas voljere.
Tvoroje iš abiejų pusių yra įtaisyti varteliai. Atrodo, jie padaryti tik tam, kad kokiam nors aplinkos apsaugos inspektoriui ar kitokiam tikrintojui būtų galima paaiškinti, kad praėjimas čia jokių užtvarų nėra. Atsidaryk vartelius ir keliauk sau sveikas. Tik statytojas neatsižvelgė į tai, kad paprastai į užtvertą teritoriją žmonės eina tik pakviesti, o kvietimų sodybos savininkas vargu ar yra kam nors padalinęs.
Abejonės
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, tvora negali būti tveriama arčiau nei penki metrai iki vandens telkinio. Žinoma, niekas jau net nekalba, kad gali būti užtveriamas ir kažkoks vandens plotas. Įstatyme numatyta, kad pakrantės apsaugos juostose draudžiama tverti tvoras, išskyrus tuos atvejus, kai aptverti numatoma specialias zonas dėl eksploatavimo saugumo.
Matyt, aplinkosaugininkai kviesis sodybos savininką ir bandys jam aiškinti Lietuvos Respublikos įstatymus. Jis pagal Administracinių teisės pažeidimo kodeksą gali būti įspėtas arba nubaustas bauda nuo 50 iki 100 litų bei gauti privalomą nurodymą nusigriauti dalį tvoros. Jei pažeidėjas nepaiso ir tokio nurodymo, jis baudžiamas jau didesne nuo 100 iki 1000 litų bauda. Jos dydį jau nustato teismas.
Pasipiktinę tokiu amerikiečio savivaliavimu, žmonės visgi nelabai tiki, kad Lietuvos institucijos pajėgs priversti Dž. Rovelą nugriauti dalį tvoros ir padaryti, kad pakrante būtų galima laisvai vaikčioti. Juk muziką užsako tas, kas turi pinigų. Teismas gali priimti sprendimą, kad Dž. Rovelas privalo tvorą nusigriauti, bet gali ir nepriimti. Galima sugalvoti visokių priežasčių, kad ta tvora liktų stovėti. Tarkime, kodėl tos vietos negalima apiplaukti ar perskristi, jei pereiti neįmanoma.
Komentuoti nepanoro
“Kupiškėnų mintys„ norėjo pakalbinti Dž. Rovelą apie jo narsų žingsnį tvorą nutiesti net į pačias marias, bet jis atsisakė bet kokių komentarų.
Jį iš dalies galima suprasti. Juk Amerikoje nuosavybė yra šventas reikalas, bet UAB “Ochoco Lumber„ generalinis direktorius, matyt, nesuprato, kad Kupiškio marios yra visų, o ne jo vieno turtas.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS