Šį kartą pradedame pažintį su Skapiškio seniūnija. Jos centras – Skapiškio miestelis. Mituvos ežero ir pelkių landšaftas. Alko sala, kurioje yra stovėjusi pagonių šventykla ir aukuras. Dar XVI a. minimas Skapų dvaras. Dviejų (iki Pirmojo pasaulinio karo buvusių) bažnyčių – Šv. Lauryno kankinio, nežinia kieno ir kada statytos, bei dominikonų vienuolyno -istorija. Vienuolyno istorijos tęsinys po to, kai po 1832 m. sukilimo caro valdžia išgujo vienuolius iš Skapiškio ir 1854 m. vienuolyne apgyvendino būrį suomių šaulių. Švedukalnio kapinių ir paminklo pėdsakai. Vyskupo Motiejaus Valančiaus vizitai į Skapiškio parapiją. 1862 m. miestelyje pastatytas paminklas blaivybei. 1921-1925 m. Skapiškyje veikusios tautodailininkės V. Silvestravičiūtės dirbtuvės. Dramaturgo P. Pundzevičiaus veiklos pėdsakai. Bajorų kaimas — teisininko A. Merkio tėviškė. Jis net keturiuose tarpukario Lietuvos ministrų kabinetuose tvarkė krašto apsaugą, o tragiškais Lietuvai 1940 m. baigė savo politinę karjerą kaip paskutinysis jos ministras pirmininkas. 2000 m. prie Tatkonių kaimo kapinių pastatytas paminklas, kurio bareljefe įspausti trijų akademikų — J. Matulio, P. Mažylio ir A. Purėno veidai. Pirmasis – fizikas-chemikas, padaręs pasaulinio garso atradimų, ilgametis Lietuvos Mokslų Akademijos prezidentas. Antrasis — Lietuvos nusipelnęs gydytojas. Trečiasis — organinės chemijos mokslo įžymybė. Prisiminimai iš poeto Maironio vasarojimų Skapiškyje. Iš skapiškėnų pasakojimų išausta geriausia Maironio baladė „Užkeiktas Skapiškio varpas“.
——-
Autorius: