Jau tapo tradicija žemdirbius kasmet sukviesti į Lauko dieną, kur jie turėtų galimybę apžiūrėti kitų ūkininkų pasėlius, pabendrauti, pasidalyti patirtimi ir pažerti pluoštą patarimų savo bendraminčiams. Šie metai — ne išimtis.
Susidomėjimas slopsta
Birželio 20 d. iš Kupiškio kultūros centro pajudėjo užsakytas autobusas, vežantis ūkininkus apžiūrėti perspektyvių žemdirbių laukus. Kiekvienais metais žvalgomasi po skirtingų ūkininkų pasėlius. Tačiau galime pastebėti tendenciją, kad, deja, kiekvieną kartą į Lauko dieną suvažiuoja vis mažiau ūkininkų.
“Šiandien yra palanki diena vežti šieną ir atlikti kitus įvairius lauko darbus“, — sumažėjusį ūkininkų susidomėjimą Lauko diena bandė paaiškinti susirinkusieji. Matyt, toks jau tas nelengvas žemdirbių gyvenimas, nes negalima nieko tiksliai suplanuoti ir numatyti. Kiekvienos dienos darbus padiktuoja pati gamta: ūkininkaujantys žmonės yra priklausomi nuo oro sąlygų.
Tikisi tolesnio bendradarbiavimo su kitų rajonų ūkininkais
Tądien Lauko dienoje dalyvavo šiek tiek mažiau nei pusė kviestųjų, tačiau ūkininkai tikino, jog tokia diena yra reikalinga ir naudinga. “Galbūt tik reikėtų šiek tiek pakeisti jos formą, daryti temines Lauko dienas ir daugiau dėmesio skirti aktualioms problemoms“, — išsakė pasiūlymus susirinkusieji. Jie teigia, jog ūkininkaujančių žmonių susibūrimai yra puiki galimybė pabendrauti su bendraminčiais ir pasisemti patirties. Anot ūkininkų, tie, kurie nori daugiau sužinoti ir išmokti, stengiasi nepraleisti nė vieno renginio skirto ūkininkams ir kasmet atvyksta į Lauko dieną. Tokių aktyvių žemdirbių buvo ir šiemet.
Ūkininkai neapsiriboja bendraudami tik tarpusavyje, bet ir pasikviečia svečių iš kitų rajonų. Šiais metais savo ūkininkavimo patirtimi su kupiškėnais dalijosi Rokiškio, Anykščių ir Biržų r. žemdirbiai. Biržiečiai ūkininkus pakvietė apsilankyti ir dalyvauti arimo varžybose, kurios šio mėnesio pabaigoje vyks Biržuose. Žemdirbiai tikisi tolimesnio bendradarbiavimo.
Laukia derliaus nuėmimo
Dalyviai aplankė kelis dėmesio vertus ūkius. Pirmiausia buvo apžiūrėti Algio Notkaus pasėliai. Lauko dienos dalyviai drąsiai brido į laukus, domėjosi, kada pasėliai buvo pasėti ir kaip purškiami, atidžiai apžiūrinėjo miežius ir diskutavo apie būsimą derlių, kuris šiemet žada būti našesnis nei pernai. “Viskas priklauso nuo derliaus nuėmimo, todėl nieko prognozuoti dar negalėčiau“, — šiandieninę situaciją atsargiai vertino vienas stambiausių mūsų rajono ūkininkų Zigmas Aleksandravičius.
Dauguma žemdirbių neslėpė, kad ūkininkavimo pradžia niekuomet nebūna lengva. Viską pradėti reikia nuo nulio, o darbo vaisių tenka laukti ne vienerius metus. “Buvo sunku pradėti ūkininkauti, tačiau dabar yra ne ką lengviau“, — patvirtinto Jonas Pakalnis, kuris šiuo metu jau turi 1 000 ha žemės. Visoje Lietuvoje ūkininkų skaičius mažėja, atsiranda daug atvežtinių produktų, kainas diktuoja didžiosios parduotuvės, o patiklūs vartotojai yra klaidinami gražiai įpakuota produkcija.
Atranda naujų dalykų
Nemaža dalis ūkininkų pirmą kartą išvydo Lietuvoje dar nelabai populiarų augalą burnotį. Užsienyje jis yra žymiai labiau vertinamas, nes iš jo sėklų yra gaminami aukštos kokybės sausainiai. Ūkininkas Vytautas Giriūnas burnočius augina kaip pašarinius augalus. Lauko dienos dalyviai nemažai diskutavo apie šį augalą, apžiūrinėdami V. Giriūno burnočių lauką.
Daugelis mano, kad burnočiai — viena iš perspektyviausių augalų rūšių. Kai kurios burnočių rūšys yra auginamos kaip gėlės.
Jaunų burnočių lapai daugelyje šalių laikomi geriausiomis salotomis. Jie išsiskiria iš kitų žalumyninių daržovių didžiausiu kalcio, fosforo ir geležies kiekiu. V. Giriūnas šmaikštavo, kad burnotis yra daug kartų naudingesnis ir sveikesnis už salotas.
Vis dėlto burnočius nelengva tinkamai pasėti ir iškulti, nes labai smulkios sėklos sukelia rūpesčių. Tenka įdėti nemažai darbo ir kovai su piktžolėmis.
Baigiamasis akordas
Dalyviai, apibendrindami Lauko dieną, sakė, jog kas kartą atrandantys vis naujų dalykų. Sugebėjimas naujoves pritaikyti savame ūkyje — didžiulis pliusas. Aplankę ne vieno pažangaus ūkininko pasėlius, Lauko dienos dalyviai užsuko į Pandėlį, kur susidomėję apžiūrinėjo Kazimiero Krisiūno sandėlį. Anot žemdirbių, Lauko dienose įgytą patirtį jie panaudoja savo ūkiui ir pajuda į priekį. “Kas geba remdamasis senu, atrasti naują, vertas būti mokytoju “(Konfucijus). O mokytis niekada nėra vėlu.
——-
Autorius: Sonata MOGYLAITĖ