Žmonės dar reikiamai neįsisąmoninę, kad valdžia yra tik tam, kad jiems tarnautų, todėl dažnai visokiausių nelaimių prispirti keliauja jos koridoriais lyg kažkokios išmaldos prašydami. O išmalda yra tokia verslo rūšis, kuri ne visada duoda vaisių.
Gyventojų apklausos rodo, kad iš visų valdiškų institucijų jie bene labiausiai pasitiki “Sodra„, bet, pasirodo, ir šioje kontoroje ne viskas rožėmis klota.
Buvo priverstas sieną kirsti nelegaliai
Skapiškyje gyvenantis antros grupės invalidas Edvardas Vilkas su “Kupiškėnų mintimis„ pasidalijo savo vargais, kuriuos patyrė norėdamas gauti invalidumo pensiją.
E. Vilkas prieš daugybę metų išvažiavo komandiruotėn į Rusiją. Taip jau susiklostė jo likimas, kad iš jos žmogus grįžo tik po trisdešimties metų.
1965 metais jis apsistojo Kazachstane, vėliau persikėlė į Čeliabinsko sritį. Čia jį mobilizavo į armiją. Po demobilizacijos jam teko gyventi Penzoje, o galų gale gyvenimo keliai jį nuvedė į Rytų Sibiro miestą Ustilimską. Sibire E. Vilkas dirbo statybininku, po to – miško kirtėju. Intensyviai gyvendamas jis susigadino sveikatą. Prie to, žinoma, prisidėjo tarnybos armijoje metu patirta kontūzija. 1980 metais, sutrikus vestibiuliariniam aparatui, jam Irkutsko srities medikai suteikė invalidumo grupę.
Kai Rusijoje pasidarė per sunku gyventi, E. Vilkas 1996 metais nutarė grįžti į Lietuvą. Tris kartus nesėkmingai vedęs vyras Rusijos glūdumoje paliko visas vietines meiles ir patraukė namo. Rusijos ambasadoje jis nutarė įsigyti vizą. Ten dėl kažkokios neaiškios priežasties vizos jam neišdavė. Pasakė, kad važiuotų iki Gardino srities, o sieną gali pereiti kaip tik nori.
Taip žmogus ir padarė, bet nelegaliai kertant sieną jį pagavo Lietuvos pasieniečiai. Tačiau truputį palaikę ir išsiaiškinę situaciją nelegalą pareigūnai paleido.
Vargas dėl dokumentų
E. Vilkas yra kilęs iš Pandėlio valsčiaus, todėl patraukė į gimtąsias vietas, juolab kad senelis dar buvo palikęs jam šiek tiek žemės. Neturėdamas nei lėšų, nei sveikatos žmogus suprato, jog žemės jis nesugebės apdirbti, todėl ją pardavė ir apsigyveno Skapiškyje valdiškame gerokai aplūžusiame namelyje.
Iki 2005 metų E. Vilkas dar dirbdavo visokius viešuosius ir kitokius darbus, kokių tik nusitverdavo. Kai sveikata visiškai sušlubavo ir žmogui medikai nustatė antrą invalidumo grupę, pasirodė, kad didžiausia problema – jo darbo stažas. E. Vilkas visą darbingą gyvenimą (trisdešimt metų) praleido Rusijoje, o dokumentų, įrodančių jo darbinę veiklą, žmogus neturėjo.
Prasidėjo E. Vilko kelionės per valdiškus namus, “Sodrą„, ambasadas, konsulatus, kelias ministerijas, bet niekas nenorėjo jam padėti tuos dokumentus iš Rusijos gauti. Kai jau buvo benusvyrančios rankos, Skapiškio žmonės patarė, kad reikėtų kreiptis į Seimo nario Vytauto Galvono padėjėją Danutę Petrušauskienę, kuri, anot skapiškėnų, visiems padeda.
Pirmas atvejis rajone
D. Petrušauskienė “Kupiškėnų mintims„ pasakojo, kad ji įsitikino, jog E. Vilkas tikrai daug darbo įdėjo beieškodamas jam būtinų dokumentų ir susidūrė su valdininkų abejingumu, todėl nutarė jam padėti.
Seimo nario padėjėja iki tol irgi nebuvo susidūrusi su tokio pobūdžio problemomis, todėl informacijos rinkimas ir skambinimas į įvairias institucijas (šešias ar septynias ministerijas ir departamentus) atėmė daugiau nei savaitę. Visgi darbas nenuėjo veltui. Neseniai “Sodra„ gavo dokumentus apie E. Vilko darbo stažą. Beliko tik apskaičiuoti invalidumo pensiją ir žmogus pagaliau turės šiokių tokių pajamų.
D. Petrušauskienė sakė pakankamai nustebusi, kad mūsų rajono “Sodros„ darbuotojos ne tik kad nenorėjo padėti žmogui, jos paprasčiausiai nežinojo, ką tokioje situacijoje reikia daryti.
Kita vertus, toks atvejis rajone pasitaikė bene pirmą kartą, tačiau Visagine, Šalčininkuose ir kituose rajonuose, kur gyvena daug rusakalbių, tokių atvejų pasitaiko dažnai. Norint buvo galima pasidomėti, kokia yra ta tipinė forma, kurią reikia užpildyti. Net ir tada, kai D. Petrušauskienė rajono “Sodros„ darbuotojai išaiškino, kaip reikia spręsti tą problemą, E. Vilkas, nuvykęs į “Sodrą„, dar kartą nieko nepešė. Tik įsikišus Seimo nario padėjėjai, ta forma pagaliau buvo užpildyta.
Žmonių vaikymas valdininkams turbūt yra įaugęs į kraują. “Sodros„ darbuotojai nepasirodė negerai vaikyti net dviem ramentais pasiramsčiuojantį E. Vilką, kuriam kelionė iš Skapiškio į Kupiškį ir atgal tikrai yra problemiška.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS