Viename Kupiškio Gedimino g. name gyvena neįgali moteris Vanda Vilytė. Kai kurie jos kaimynai sunerimę kreipėsi į „Kupiškėnų mintis“ . Pasak jų, kartais iš šio buto pasigirsta jo šeimininkės dejonės ir šauksmai, kad ją muša, kad ji nori valgyti. V. Vilytė yra priėmusi kartu gyventi savo draugę su vyru, kad ją paglobotų. Nuomininkai yra išgeriantys žmonės. Būna, kad jie užrakina savo globotinę ir visai dienai prapuola aludėje.
Sunku senam žmogui, kai savo žmogaus šalia nėra, kad užstotų, kai nėra kam pasiguosti.
Nesijaučia kalta
Gavę tokį nusiskundimą apsilankėme pas V. Vilytę. Duris atvėrė jos globėja Vanda Valonienė. Ji paaiškino, kad buto šeimininkę pažįsta jau 27-eri metai ir už pastogę sutikusi ją geranoriškai pagloboti. Jos pinigais nesinaudojanti, gyvenanti iš vyro prie statybų uždarbio. Produktų nuperka Vandą penkis kartus per savaitę aplankanti socialinės darbuotojos padėjėja. Ji tik paruošianti maistą. Jei reikia nueinanti pas gydytoją recepto Vandutės vaistams. Tuomet ją būna priversta ir vieną kelioms valandoms palikti. Kalta dėl kai kurių kaimynų išsakytų priekaištų nesijaučianti. Globotinė dėl savo sveikatos būklės kartais į aplinką reaguoja neadekvačiai. Pavyzdžiui, pradeda naktį šaukti, kad esanti alkana, nors buvo pavalgydinta. Kartą jai ravint daržą, išbėgusi iš namų rėkdama, kad ją muša, nors realios grėsmės jai tuo metu niekas nekėlė. Anot V. Valonienės, atsipeikėjusi Vandutė atsiprašinėja, gailisi dėl savo tokio elgesio. Jai tokios reakcijos užeina ir vėl praeina.
Paklausta korespondentės, V. Vilytė tvirtino, kad tikrai jos niekas neskriaudžia, kad jai viskas gerai, pasidžiaugė padidėjusia pensija. Atsitiktinio mūsų apsilankymo metu moteris buvo švariai apsirengusi. Lovos, ant kurios ji sėdėjo, patalynė taip pat atrodė be didelių priekaištų. Pakankamai švarus ir tvarkingas buvo ir visas butas.
„Tvarkausi, kaip sugebu. Gyvenu, manau, kaip pridera“, – mūsų pokalbį užbaigė V. Valonienė.
Pavojaus neįžvelgia
Kupiškio socialinių paslaugų centro direktorės pavaduotoja Danuta Balkevičienė papasakojo, kad V. Vilytei socialinės paslaugos teikiamos jau seniai, nuo 2000 m. Jai reikalinga nuolatinė slauga. Kartais moteriai sutrinka atmintis. Šiaip ji yra labai apsišvietusi. Anksčiau su ja yra ne kartą kalbėjusi maloniomis temomis – apie knygas, poeziją.
Pašnekovė apgailestavo, jog kol kas jų centras neteikia socialinės globos paslaugų visą parą. Teikiamos socialinės priežiūros ir bendrosios paslaugos. Tad tokiems žmonėms kaip A. Vilytė, reikėtų glaustis senelių globos namuose. Šis variantas moteriai buvo ne kartą siūlytas. Tačiau ji kategoriškai atsisako šio pasiūlymo. Prieš pusantrų metų ji pasikvietė kartu gyventi ilgametę savo draugę V. Valonienę. Ji yra įsipareigojusi pasirūpinti V. Vilyte. Socialinio darbuotojo padėjėja darbo dienomis su ja praleidžia po 2 valandas, teikdama pagrindines paslaugas, t. y. maudo, sumoka mokesčius, nuperka maisto produktų ir juos paruošia, teikia medicinos paslaugas, organizuoja, jei prireikia transporto paslaugas, apsirūpinimą kuru. Tačiau šeštadieniais ir sekmadieniais V. Vilytė paliekama tik jos nuomininkų priežiūrai. Jei jų nebūtų, moteris tikrai būtų priversta keliauti į senelių globos namus, kur taip nenori.
D.Balkevičienė nepaneigė, kad V. Valonienė yra išgerianti. Tačiau pabrėžė, jog, antra vertus, ji tvarkinga moteris, atsakingai pareiškusi, jog tinkamai prižiūrės savo draugę V. Vilytę. Pagrindo susirūpinti šios globotinės likimu ji nematanti. Situacija yra kontroliuojama.
Poreikis auga
Šiuo metu rajone socialinės priežiūros paslaugos yra teikiamos 55 žmonėms (35 miestiečiams ir 15 kaimiečių). Jie už paslaugas moka, jei gauna pajamas, didesnes už trigubą dydį valstybės remiamų pajamų.
Pagalbos pinigai (po 78 Lt per mėnesį arba aštuntadalis MGL) skiriami tiems , kurie patys nori samdyti pagalbininką ar panašiai spręsti savo problemas. Socialinių paslaugų centras tik patikrina, ar tie pinigėliai naudojami pagal paskirtį, to žmogaus poreikiams tenkinti.
Šiame centre šiuo metu dirba 17 darbuotojų. Yra įsteigta 11,5 etato. Mieste darbuotojai paprastai turi visą etatą, o kaime dirba mažiau valandų. Tai lemia slaugomų žmonių kiekis. D. Balkevičienė pastebi, jog pastaruoju metu ir kaimo vietovėse išaugo socialinės priežiūros paslaugų poreikis.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ