Vasara. Ištuštėję mokyklų suolai skelbia atostogų pradžią. Dalis Kupiškio jaunimo šį metų laiką praleidžia poilsiaudami ar „šlifuodami“ mūsų miestelio gatves. Kiti įvairiausiais būdais stengiasi susirasti sezoninį darbą. Tik ar Kupiškyje jaunimui yra sukurtos palankio sąlygos įsidarbinti? Gal didžiuosiuose Lietuvos miestuose noriai dirbantys jauni žmonės reikalingesni nei ankštame mūsų miestelyje?
Jaučiasi išnaudojami
Netiesa, kad šiuolaikinis jaunimas yra pasyvus, neatsakingas ir bijantis darbo. Moksleiviai, ypač nepilnamečiai, dažnai ieško bet kokio darbo. Dėl šios priežasties daugelis darbdavių yra linkę išnaudoti tokią pigią darbo jėgą. Kai akyse litai, — sąžinė tyli.
L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos moksleivė Aida Meškauskaitė praėjusią vasarą dirbo Kėdainiuose. Nepilnametė neslėpė, jog ravėdama ūkininko daržus, jautėsi išnaudojama, nes darbo sąlygos toli gražu nebuvo palankios: teko dirbti 12 val. per parą, kepinant saulei, o atlyginimas būdavo tik 30 Lt per dieną. Darbą stebėdavo prižiūrėtojai, bet mergina džiaugėsi ir tokiu užsiėmimu, todėl nedrįso skųstis.
Šią vasarą A. Meškauskaitė jau pradėjo dirbti kitoje darbovietėje. Šio darbo sąlygos yra kur kas priimtinesnės jaunai merginai. Darbą jai surado giminės, kadangi dauguma darbdavių yra ne itin palankūs nepilnamečiams ir nežiūri rimtai į moksleivius, norinčius dirbti.
Puožo svečių namuose mergina dirba pagalbininke, nes vasaros metu neketina dykinėti. Tėvai tokiam jos spendimui neprieštaravo, o atvirkščiai — paskatino dirbti ir padėjo susirasti darbą. O draugai net pavydėjo, nes kiti, ieškoję darbo, buvo taip ir nepriimti darbdavių.
Aida vasaros atostogas paskiria darbui, nes turi tikslą: uždirbtus pinigus išleisti vairavimo kursams. „Kupiškyje trūksta darbo vietų, todėl jaunimas išvyksta jų ieškoti kitur. Reikia keisti darbdavių mąstymą“, — sakė pašnekovė.
Viso gero, mano mielas mieste
Septyniolikmetis Kęstutis Balčiūnas birželio mėnesį išvyksta uždarbiauti į Kauną. Kaune, žinoma, pragyvenimas ženkliai brangesnis nei Kupiškyje, tačiau kito pasirinkimo nėra. Kupiškyje sunku rasti darbą, o ir atlyginimas mažesnis nei didesniuose Lietuvos miestuose. Kainos ir uždarbis nėra proporcingi vienas kitam.
Prieš metus vaikinas buvo įsidarbinęs Kupiškyje aplinkos tvarkytoju, bet Kaune dirbdamas statybose ir pastatų apšiltinimo srityse, uždirbs daugiau nei Kupiškyje. „Savame mieste nebūčiau radęs tokio gero darbo“, — sakė jis.
Moksleivis už uždirbtus pinigus ketina pirkti būgnus, kadangi groja roko grupėje. K. Balčiūnas sakė net nesvarstęs galimybės prašyti pinigų iš tėvų, nes visada gera turėti savų pinigų, uždirbtų sunkiu darbu.
Ne paslaptis, jog nemaža dalis Kupiškio jaunimo jau susikrovė lagaminus ir susirado darbą kituose Lietuvos miestuose ar net užsienyje, nes, anot jų, Kupiškyje nėra ką veikti vasaros metu.
Darbo birža
Regimantas Merkys jau trečią vasarą iš eilės paaukojo darbui. Regimantas, kaip ir dauguma jaunų žmonių, dirba norėdamas turėti mažesnę priklausomybę nuo tėvų. Savi pinigai leidžia daugiau. O vasara prie televizoriaus tai pat nevilioja.
Jo nuomone, Kupiškyje nėra daug darbo vietų, bet vis dėlto yra keletas darbdavių, kurie priima jaunus ir nekvalifikuotus žmones. Darbdavių rizika daugeliu atveju pasiteisina, nes į darbo paieškas leidžiasi tie, kurie yra pasiryžę atsakingai ir kruopščiai triūsti.
Jauni žmonės, norintys įsidarbinti, yra išbandę įvairius metodus: dėti skelbimus į laikraščius, vaikščioti po darbovietes ir siūlytis dirbti, užsiregistruoti darbo biržoje. Tačiau dauguma pripažįsta, jog darbo paieškos per darbo biržą dažnai neduoda jokių rezultatų.
R. Merkio darbo paieškos atėmė nemažai laiko. Kol galiausiai darbą, kaip ir daugumai nepilnamečių, jam pirmą kartą surado tėvai.
Darbo birža, suteikdama nepilnamečiams darbą, pirmenybę teikia vaikams iš socialiai remtinų šeimų. Taip pat formalumai darbo biržoje per ilgai užtrunka, o ir pasiūlytas darbas ne visuomet atitinka moksleivių poreikius.
Tačiau jaunas žmogus tarsi chameleonas — moka puikiai prisitaikyti. Jeigu jaunimas trokšta dirbti, jo pastangos tikrai nenueis veltui, tik, žinoma, darbo sąlygos ne visuomet gali būti priimtinos.
Darbo rinka — turgus
Šiais metais Darbo biržai jau buvo pateiktos 46 paraiškos dėl galimybės įsidarbinti. Anąmet tokių paraiškų buvo sulaukta 83, tačiau metai dar nesibaigė ir paraiškų skaičius, be abejonės, didės. 25 asmenys iki 18 metų pateikė prašymus Darbo biržai, o iš moksleivių, neturinčių16 metų, buvo gauti tik du prašymai. Darbdaviai nenori ant savo pečių užsikrauti per didelės atsakomybės ir įdarbinti nepilnamečius. Darbo biržos direktorė Genė Zulonienė pripažino, jog nepilnamečių įdarbinimas yra nelengvas procesas. Biurokratiniai trukdžiai nėra naudingi nei vienai, nei kitai pusei. Darbdaviai reikalauja kvalifikuotų, turinčių darbo patirtį ir laiko patikrintų, žmonių. Darbdavys turėtų būti didelis altruistas ir aukotis kito individo labui. Tačiau altruizmas — aukštas žmogaus socialinio subrendimo rodiklis.
Nežino, ko nori
Darbo biržos direktorė Genė Zulonienė sakė, jog dažnai į Darbo biržą ateinantis jaunimas nežino, kokio darbo nori. Jei būsi aktyvus, tavo tikimybė gauti darbą, be jokių abejonių, padidės. Reikia mokėti save pasiūlyti, parduoti“, — patarė G. Zulonienė.
Daro birža, norėdama suteikti daugiau informacijos moksleiviams, gegužės mėnesį organizavo 7 karjeros dienas. Jų metu šios institucijos atstovai 7 mokyklose Kupiškio rajono jaunimui dalino patarimus, kaip vertėtų ieškoti darbo, kaip vesti pokalbį su bendradarbiu, kokios yra paklausiausios profesijos. Po šių paskaitų darbo biržos atstovai sakė, jog dažniausias moksleivių užduodamas klausimas buvo apie įsidarbinimą vasaros metu. Dažniausiai nepilnamečiai prašo auklės, namų tvarkytojo, indų plovėjo, gido, ravėtojo, uogų skynėjo darbo ar nori dirbti smulkius remonto darbus.
Viešieji darbai gėdingi
Viešuosiuose darbuose įdarbinti nepilnamečius yra paprasčiau nei įmonėse, tačiau jaunimas ne visada sutinka tokia veikla užsiimti. Anot G. Zulonienės, moksleiviams yra gėda ravėti darželius, o juo labiau miesto centre, kur aplinkiniai ir draugai juos pastebi ir neretai pasityčioja. Ir patys moksleiviai neneigia fakto, jog tai yra būdinga mūsų miestelyje. Netolerancija iš aplinkinių jaunam žmogui ugdo kompleksus. Viešuosius darbus dažniausiai sutinka dirbti moksleiviai, iš socialiai remtinų šeimų. O vaikams, iš tokių šeimų, yra suteikiama pirmenybė.
Apsnūdęs Kupiškis
L. Stuokos-Gucevičiaus moksleivė Virginija Karlinskaitė taip pat šią vasarą planuoja dirbti, tačiau ne Kupiškyje. „Utenoje darbo vietų tikrai daugiau nei Kupiškyje. Pas mus nėra daug kavinių, o ir tose laisvų darbo vietų neįmanoma surasti. Tad kas belieka daryti?“ — savo pasirinkimą argumentavo padavėjos darbo ieškanti mergina. Mergina sakė nebijanti, jog ją darbdaviai gali išnaudoti, nes žino savo teises. Didesnio nei minimalus atlyginimas nepilnametė nesitiki gauti.
Ši problema vis labiau tampa aktuali ne tik jaunam žmogui. Kuo toliau, tuo labiau auga reikalavimai norintiems dirbti, ypač tik sezoninį darbą. “Kodėl mums samdyti nepilnamečius, jei darbo biržoje yra suaugusių žmonių su nemažu darbu stažu?“ — dažnai užduoda klausimą darbdaviai. Ogi tam, mielieji, kad iš Kupiškio nepabėgtų visi jauni žmonės, kuriems yra užtrenkiamos durys ir galimybė dirbti, įgyti praktikos. Laikas pabusti.
——-
Autorius: Sonata MOGYLAITĖ