Penktadienį Paketurių Šv. Kazimiero vaikų globos namuose viešėjo Airijos lietuvių bendruomenės atstovai bei šios bendruomenės administracijos direktorius Arūnas Teišerskis. Globos namams svečiai atvežė pinigėlius, surinktus per kovo 10-11 dienomis Dubline pirmąkart surengtą Kaziuko mugę bei per ją vykusį labdaringą aukcioną.
„Kupiškėnų mintys“ jau rašė apie Paketurių Šv. Kaziemiero vaikų globos namus prieš kazimierines pasiekusį Airijos lietuvių bendruomenės nario Mindaugo Vidugirio, kilusio iš Vabalninko, telefono skambutį. Juo globos namų direktorė Danutė Bukinienė buvo informuota, kad per Dubline vyksiančią Kaziuko mugę ir labdaringą aukcioną surinktos lėšos bus skiriamos dviem organizacijoms: Paketurių Šv. Kazimiero vaikų globos namams bei Krumlino vaikų ligoninei – didžiausiai tokio pobūdžio gydymo įstaigai Airijoje.
Trejus metus skaičiuojančios Airijos lietuvių bendruomenės organizuotos Kaziuko šventės tikslas buvo supažindinti airius su lietuviškąja kultūra, tradicijomis. Panašius renginius, pasak A. Teišerskio, ten itin populiaru sieti su labdaringa veikla. Per labdaringą aukcioną parduoti įvairūs prizai, įsteigti pačios bendruomenės, Lietuvos ir Airijos ambasadorių, Lietuvos žemės ūkio ministerijos, Airijos policijos ir kitų organizacijų. Iš surinktų lėšų Šv. Kazimiero vaikų globos namams skirta 6 900 Lt. A. Teišerskis globos namų vadovei perdavė ir pačių Airijos lietuvių bendruomenės narių surinktus 800 Lt. D. Bukinienė „Kupiškėnų mintims“ sakė, kad gautos lėšos bus skiriamos remontuoti globos namų salės grindims, poilsio kambariui.
Globos namų auklėtiniams muzikinius kūrinius tądien dovanojo Airijos lietuvių bendruomenės gerosios valios ambasadoriai – Vabalninko Balio Sruogos vidurinės mokyklos merginų choras, vadovaujamas Jolantos Stasiūnienės. Mažuosius globotinius nudžiugino minkšti žaisliukai, vabalninkiečių atvežtos vaikiškos knygelės.
Manoma, kad Airijoje šiuo metu gyvena apie 120 tūkst. lietuvių. Aktyviai besirūpinančių Airijos lietuvių bendruomenės veikla, pasak A. Teišerskio, yra daugiau kaip šimtas. Reguliariai organizuojami lietuvių susitikimai, veikia penkios lituanistinės šeštadieninės mokyklos, kurias lanko per 300 vaikų, vyksta lietuviškos mišios, leidžiama lietuviška spauda, vykdoma kultūrinė veikla, kartu su Lietuvos ambasada Airijoje rengiamos lietuvių dienos, organizuojami įvairūs projektai, renginiai, minimos šventės. Buvo surengti susitikimai su švietimo ir mokslo ministre, užsienio reikalų ministru, tautinio išeivijos departamento atstovais. Taigi matyti, kad poreikis išsaugoti savo kultūrą yra. Bendruomenės ateities planuose – Airijos lietuvių kalbos mokytojų suvažiavimas, Lietuvos informacinio centro steigimas.
Pasmalsavome, kokie keliai į Airiją atvedė patį A. Teišerskį ir ar jis ketina grįžti į gimtąjį kraštą. Iš Panevėžio kilęs A. Teišerskis mokėsi Vilniaus universitete, vėliau dirbo jo chemijos fakultete. Į Airiją jis išvyko prieš trejus metus – dėl galimybės pasisemti patirties, tobulėti kaip mokslininkas ir, niekam ne paslaptis, dėl gerokai didesnio nei Lietuvoje atlyginimo. Dirba Dublino universitete (Šv. Trejybės koledžas) chemijos fakultete, į kurį pakvietė tenykštis vadovas. Į Lietuvą grįžti nori, tačiau kol kas sąlygų tam nemato. Pasak pašnekovo, kol nesustabdytas bėgimas, apie lietuvių grįžimą iš svečių šalių nėra ką ir kalbėti. Pirmiausia reikia rūpintis, kad gyvenantieji gimtojoje šalyje jaustųsi gerai, o tai matydami grįš ir emigravusieji.
——-
Autorius: Jurgita ŽIUKAITĖ