Atšilus orui nebesinori eiti į kambarį – į gatves pabyra jaunimas. Mažesnieji stato pilis smėlio dėžėse, karstosi po medinukus žaidimų aikštelėse. Vyresnieji po pamokų būreliais šlifuoja miesto gatves, būriuojasi sporto aikštelėse, o už Vilniaus g. 81-ojo namo futbolo vartus įsirengę paaugliai šiurpina namo gyventojus.
Po langais žaidžiančio jaunimėlio keliamas triukšmas, keiksmai, rūkymas ir kita antikultūrinė veikla piktina vyresnius namo gyventojus, ypač gyvenančius žemutiniuose aukštuose. Šio namo atstovai mums pasakojo apie grėsmę langų ir balkonų stiklams (vienas pirmo aukšto balkonas jau paženklintas), kieme padžiautiems skalbiniams – šiuos netrunka išdekoruoti spardomas kamuolys. Kenčia ir pasodinta augmenija.
Vartus susirentę paaugliai rinko parašus, kad suaugusieji neprieštaraus, jei jie čia žais. Tačiau, pasak vieno vyriškio, atsiklausta buvo toli gražu ne visų gyventojų. Pritarimas gautas daugiau iš močiučių, kurios baiminasi jaunimo, ar gyvenančiųjų viršutiniuose aukštuose, kurių langų kamuolys nepasiekia.
Į šį kiemą susirenka ir aplinkinių namų jaunimas, ateina jo ir iš kitų miesto mikrorajonų. Vilniaus gatvės gale panašios problemos kyla jau nebe pirmus metus: vyksta kone nuolatinė žaisti norinčio jaunimo ir ramybės bei saugumo trokštančio vyresniosios kartos atstovų kova. Jau rašėme apie nupjautą krepšinio stovą, vaikų išvijimus iš vieno kampo į kitą… Nors geriausiai jaunimo poreikį aktyviam poilsiui, fizinei raiškai parodo ir pašnekovo sūnaus prasitarimas: „ir mes statėm sporto įrenginius“…
Vilniaus gatvės gale gyvenantys žmonės pasidaliję į dvi stovyklas: vieni svarsto, o kur gi dėtis jaunimėliui, juk net miesto stadionas užrakintas, kiti nori, kad šie be jokių svarstymų dingtų iš kiemų.
Jaukios sporto, žaidimų aikštelės – susitikimų su bendraamžiais vieta. Gryno oro ir judėjimo nauda neabejotina. Visiems žinoma, kad augančiam, bręstančiam organizmui reikia kuo daugiau būti gryname ore, judėti. Tačiau tam galinčių pasitarnauti aikštelių mūsų mieste ir rajone trūksta, o ir esančių inventorius ne visada saugiai peržiemoja.
Savivaldybės administracijos direktorius Žilvinas Aukštikalnis sakė, kad kiekvieną pavasarį atliekami kosmetiniai žaidimų aikštelių remontai. Tam su komunalininkais sudaroma sutartis. Šiuo metu daroma sąmata, inventorizuojama. Svarstoma ir apie galimybę įrengti vieną kitą naują, modernią sporto bei vaikų žaidimų aikštelę mieste, aktyviam poilsiui pritaikytas aikšteles seniūnijose. Laukiama paskaičiavimų ir iš aikštelių inventorių gaminančių įmonių. Žinant konkrečias sumas, bus matyti, ar dėl rimtesnių investicijų šiems sumanymams teks kreiptis į rajono Tarybą, ar į struktūrinius fondus.
Situacija Vilniaus gatvėje Savivaldybės administracijos direktoriui žinoma. Skundo jis sulaukęs ir pernai. Žmonėms buvo žadėta aikštelę įrengti toliau nuo namo, bet tam reikia nemaži pinigai, kol kas vyksta finansiniai skaičiavimai. Žinoma, jei jaunimas labai triukšmauja – negerai, bet kita vertus – reikia vaikams kažkur išlieti energiją. Ž. Aukštikalnis patvirtino, kad stadionas tikrai užrakintas. Atnaujinta jo veja, pati priežiūra nemažai atsieina, ketinama įrengti laistymą. Taigi čia nenumatyta, kad kamuolį spardyti jame galėtų visi, kas tik panorės. Šio stadiono paskirtis daugiau gimnazijos užsiėmimams, varžyboms organizuoti ir pan. Tačiau čia visi gali žaisti krepšinį. Vilniaus gatvės jaunimas galėtų eiti žaisti ir į kareivinių stadioną.
Apie jaunosios kartos užimtumą, ar jie turi kur leisti laisvalaikį pasiteiravome jaunimo reikalų koordinatorės Gailos Matulytės. Ji linkusi akcentuoti paties jaunimo iniciatyvą. Norintiems kažkuo užsiimti, veiklos po pamokų tikrai netrūksta: mokyklose veikia įvairūs būreliai, turime muzikos ir sporto mokyklas, vyksta varžybos, treniruotės ir pan. Dėl gatvės jaunimo motyvacijos visada kyla problemų. Nors didžiausia bėda ta, kad jie patys nieko nenori. Kalbant apie Vilniaus gatvės jaunimo reikalus, Kupiškis – ne Paryžius, jei žaisti jie negali vienoje vietoje, nesudėtinga nueiti į kitą. Jaunimą turėtų nudžiuginti žinia, kad mieste turėtų atsirasti vadinamasis „skate“ parkas, planuojama baseino statyba. O minėto mikrorajono bendruomenei reikėtų konstruktyviai pasikalbėti, nusistatyti kažkokias sąlygas, bandyti ieškoti kompromisų. Galų gale patiems tėvams reikėtų labiau domėtis kaip laiką leidžia jų atžalos, prisiimti atsakomybę už jų laisvalaikį.
——-
Autorius: Jurgita ŽIUKAITĖ