Paketurių gyvenvietės žmonėms ir šalia esančių Švento Kazimiero vaikų globos namams jau atsibodo vyriški reikalai ir jie pradėjo reikšti nepasitenkinimus.
Aplinkui “Vyrų reikalą„ gyvenantys žmonės ir už vaikų auklėjimų Šv. Kazimiero globos namuose atsakingi pedagogai yra nepatenkinti visai šalia šios ugdymo įstaigos esančiame alaus bare vykstančiu gyvenimu ir vaikams rodomais pavyzdžiais.
Anksčiau būdavo aiškios nuostatos, kad prie pat mokymo ir ugdymo įstaigų atidaryti viešojo girdymo įstaigų negalima. Skirtingu metu galiojo skirtingi reikalavimai, apibrėžiantys, kokiu atstumu nuo mokymo įstaigų gali būti aludės, kavinės ir kitokios pasilinksminimo ar liūdesio nuplovimo įmonės. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad visais laikais į tai buvo žiūrima pro pirštus. Štai garsioji Panevėžio “Čičinsko smuklė„ visada buvo 7-osios vidurinės mokyklos kieme ir niekas į tai nekreipė jokio dėmesio.
Dabar tokių apribojimų jau nebėra, bet turėtų būti kažkokie kitokie, tegul ir neužrašyti kriterijai, numatantys, kur vyrai gali spręsti savo vyriškus reikalus, neleisdami jais domėtis kita dvasia auklėjamiems vaikams, kurių kiemas yra vos už kelių žingsnių anapus tvoros.
“Vyrų reikalui„ įsikurti šalia globos namų leido Savivaldybė, todėl jos administracijos direktoriaus Žilvino Aukštikalnio pasiteiravome, ką jis mano apie tokią glaudžią aludės ir globos namų kaimynystę.
Ž. Aukštikalnis “Mintims„ sakė, kad ši situacija Savivaldybėje yra žinoma. Jau buvo sudaryta kelių žinybų komisija, kuri nuvažiavo į vietą patikrinti gautų skundų.
Pasak direktoriaus, skunde minimi faktai pasitvirtino. Komisija įsitikino, kad vaikai ne tik žiūri į geriančius ir kitokius reikalus atliekančius vyrus, bet ir patys kartais neatsargiai paragauja alaus.
Ž. Aukštikalnis sakė, kad aludėje geria kai kurių globotinių tėvai. Vaikai aplanko ten sėdinčius tėvelius, kurie duoda išgerti ir vaikui. Matyt, tokia jau tėvelių moralė.
Nors leidimas UAB “Bočiupis„ ten turėti aludę buvo išduotas senokai, bet iki kovo mėnesio skundų niekas nesulaukė. Problemų gal buvo ir anksčiau, tačiau apie jas kažkodėl garsiai nebuvo kalbama.
Ž. Aukštikalnis konstatavo, kad artimiausiu metu kviesis savininką ir kartu ieškos kažkokio kompromiso.
Direktorius sakė, kad anksčiau buvo skundų ir dėl kitų rajone esančių aludžių. Dažniausiai skųsdavosi žmonos, kad jų vyrai ten leidžia dienų dienas. Vėliau moterys nusiramino. Dabar jos bent žino, kur surasti lėbaujančias šeimos galvas.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS